Kelionė pėsčiomis per miestą gali pateikti neįtikėtinų siurprizų, kurių važinėjant automobiliu pastebėti neįmanoma. Kviečiu visus dalintis griūvančio Vilniaus nuotraukomis, nes panašu, kad ūkvedžiai šiame mieste jau kurį laiką miega.
Kai kuriose vietose galima jaunam koją nusilaužti, o vyresniam – apskritai nepraeiti. Pažiūrėkite nuotraukas ir įvertinkite, ar miestas gali vadintis pėsčiųjų miestu, kai griūna net paprasta pėsčiųjų infrastruktūra.
Laiptai, vedantys nuo PC „Akropolis“ per mišką į Ozo gatvę. Iš trinkelių „sumūryti“ laiptai po žiemos visiškai iširo. Lipti jais beveik neįmanoma. Vokietijoje toks inžinerinis statinys būtų uždarytas kaip avarinės būklės, o pas mus „miesto tvarkytojai“ leidžia mėtytis kelis kilogramus sveriančioms betono trinkelėms ne tik šalia iširusių laiptų, bet ir ant šaligatvio – jas lengva paspirti į važiuojamąją Ozo gatvės dalį, kurioje automobilių srautas itin intensyvus. Jau trys savaitės šitaip.
Ženklai, žymintys inžinerinius šulinius. Kas juos galėjo šitaip nulenkti? Gal žiemą sniegą valantiems traktoristams nėra svarbu, kas pasimaišo po jų buldozeriu? Ozo g. prie degalinės „Lukoil“, prie įvažiavimo į vandens parką šalia šaligatvio yra ištryptas didžiulis žolės plotas, kuriame nežinoma jėga išlankstė ženklus.
Suoleliai Kalvarijų gatvėje prie prekybos centro gėdingai supuvę. Ant jų neįmanoma sėdėti, o po jais kaupiasi puvenų sluoksniai. Ar kas nors valo šituos šaligatvius? Iš puvenų sankaupų akivaizdu, kad ne.
Reprezentacinė Vilniaus gatvė – Gedimino prospektas. Kiekvienais metais vis labiau trupantis jo grindinys – nebe naujiena. Jau daugiau nei mėnesį stebiu, kada bus atstatyta medžio apsaugos tvorelė ir išlygintas grindinys pėsčiųjų zonoje ties Gedimino prospekto ir A. Stulginskio gatvių sankryža. Tvorelė nekliūtų, jei nebūtų įsirėžusi į turbūt kokį 500 eurų (be persodinimo darbų) kainuojančią liepą, tačiau mačiau, kaip už pakilusios želdinio šaknų apsaugos ne kartą užkliuvo praeivis. Netoliese jų laukia dar viena kliūtis – prasmegęs komunikacijų dangtis, kuriam pakelti prireiktų vos poros valandų profesionalų darbo.
Dulkės. Jei bus taip šilta, po kelių dienų visi pradės skųstis, kad mieste neįmanoma kvėpuoti dėl kietųjų dalelių koncentracijos. Nedulkėtų, jei nebūtų , iš kur atsirastų dulkės. Iliustracija iš Vilniaus reprezentacinės vietos – čia ne tik dulkės, bet ir gniūžtės dydžio granito trinkelės, kurios nesunkiai gali „išsprūsti“ iš po pravažiuojančio automobilio rato ir pataikyti į praeivį.
Tai tik labai maža dalis griūvančio miesto iliustracijų. Tokių albumą galima padaryti iš Apkasų gatvės atkarpos nuo Kalvarijų iki Ulonų g., kur bortai, šaligatvio plytelės ir jų nuotrupos jau yra susimaišiusios su asfalto pakraščiu. Iš I. Šimulionio ir V. Vaitkaus gatvių sankryžos Karoniškėse, kur šaligatvis dėl „dingusių“ plytelių yra pavirtęs smėlio ir purvo taku...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo nuotraukomis ir atkreipti dėmesį į vietas, kurias reikėtų sutvarkyti Vilniuje? Siųskite jas čia!
