Nusprendė savimi pasirūpinti patys

17-mečius A. Mazūrą ir A. Knašą gyvenimas greitai išmokė vertinti dalykus visiškai kitaip, nei paprastai atrodo jų bendraamžiams.

„Kai žinai, kiek kas kainuoja, pradedi žymiai labiau save spausti, nes nori išnaudoti kiekvieną galimybę“, – DELFI sakė A. Mazūras.

Naujas paplūdimio tinklinio duetas susibūrė tik praėjusią vasarą. Ir iš karto laimėjo Lietuvos jaunimo (iki 18 metų) čempionatą, o tos pačios amžiaus grupės Europos pirmenybėse užėmė ketvirtą vietą.

Ekspromtu vykusio praėjusio sezono paskatinti jaunuoliai dabar jau žvalgosi į medalius pasaulio 19-mečių čempionate. Ne tik svajoja, bet ir nuosekliai tam ruošiasi: kovą jie iškeliavo į treniruočių stovyklą Švedijoje. Iškeliavo skaičiuodami kiekvieną eurą – lėšų pasirengimui kaunietis A. Mazūras ir klaipėdietis A. Knašas negauna nei iš valstybės, nei iš Lietuvos tinklinio federacijos (LTF).

Bet paplūdimio tinklinio naujokai stengiasi nesėdėti ant sprando ir savo tėvams.

„Patys skaičiuojame savo išlaidas, ruošiame prezentacijas, kuriomis bandome patraukti rėmėjus. Pernai mus parėmė Kauno rajonas, šiemet prisidėjo maisto papildų bendrovė. Be to, susikūrėme savo poros „Facebook“ paskyrą, renkame paramą internete. Jos kol kas tik apie šimtą eurų susidarė, bet ir tai – pagalba. Iš viso dabar turime apie du tūkstančius. Nežinau, kaip išsiversime toliau, bet bandysime spausti maksimumą. Jeigu tuo neužsiimsime, nieko nebus – pinigai iš niekur neatsiranda. Norint kažko pasiekti, pačiam reikia tuo ir pasirūpinti“, – kitaip nei daugelis sportininkų, dūsauti neketina A. Mazūras.

Aurimas Mazūras ir Audrius Knašas

Išnaudojo trenerio atostogas

Jau pati dueto istorijos užuomazga buvo netradicinė.

Dar prieš metus A. Mazūrui ir A. Knašui paplūdimio tinklinis buvo tik vasaros pramoga, kuria jie užsiimdavo pasibaigus sezonui salėse.

Tinklininkų požiūrį pakeitė pažintis su Norvegijoje gyvenančiu rusų tautybės Pavelu Nesu. Pajėgiausios Lietuvos merginų poros atstovę Ievą Dumbauskaitę praeityje treniravęs specialistas yra vedęs lietuvę, todėl vasaros atostogas dažnai leidžia Klaipėdoje.

Čia P. Nesą sutiko ir A. Mazūras bei A. Knašas. Treneris neatsisakė įvertinti vaikinų įgūdžius ir duoti patarimų, o po savaitės pratybų jau sutiko padėti jiems pasiruošti Lietuvos čempionatui.

„Treneris tikrai labai geras – jis atskleidė mums daug taktikos, technikos paslapčių. Jam patiko mūsų užsivedimas ir entuziazmas, todėl nebuvome numesti į šalį“, – prisiminė A. Mazūras.

Pavelas Nesas

Iš viso su P. Nesu lietuviai dirbo penkias savaites. Kuomet laimėjo Lietuvos 18-mečių pirmenybes ir pelnė kelialapį į Europos čempionatą, tinklininkams teko sukti galvą, kaip atsilyginti treneriui.

Kauno rajono savivaldybė skyrė porai tūkstantį eurų, kuriais buvo apmokėtas specialisto darbas. Ir pinigai vėjais nenuėjo.

Rugpjūtį Rygoje lietuviai privertė prikąsti lūpą Europos jaunimo čempionato šeimininkus, ketvirtfinalyje nugalėję latvius Aleksandrą Nasonovą ir Michailą Samoilovą. Pastarasis yra praėjusių metų Senojo žemyno paplūdimio tinklinio čempiono Aleksandro Samoilovo jaunesnysis brolis.

Pergalė buvo tokia saldi, kad, kaip dabar pripažįsta A. Mazūras, net pakišo koją kovoje dėl apdovanojimų.

„Nugalėjus latvius apėmė euforija. Įveikti juos buvo pagrindinis mūsų tikslas, nes prieš tai jie mus išmetė iš Rytų Europos zonos čempionato. Iš to džiaugsmo visą naktį nemiegojome, todėl paskui kovoti dėl medalių buvo labai sunku“, – atviravo žaidėjas.

Aurimas Mazūras ir Audrius Knašas

Uždaras aikštynas – per didelė prabanga

Nors lengvai apčiuopiamo rezultato – medalio – tąkart lietuviai iš Rygos neparsivežė, jų entuziazmas užaugo kaip ant mielių.

Dabar A. Mazūras ir A. Knašas savo ateitį regi paplūdimio tinklinyje.

„Iki šiol mums tai buvo tik žaidimas savo malonumui. Lietuvoje tėra vienas paplūdimio tinklinio treneris Marius Vasiliauskas, ir reikia daug pasiekti, kad galėtum su juo dirbti. Mums labai pasisekė, kad tokią galimybę suteikė P. Nesas. Jo paskatinti supratome, kad galime paplūdimyje šį tą nuveikti. Nuostabu, kad tokių rezultatų pasiekėme pasitreniravę vos mėnesį. Ir toliau tai darysime, nes salės tinklinyje lietuviai neturi jokių pasiekimų“, – nebedvejoja A. Mazūras.

Tiesa, šaltuoju metų laiku duetas ir toliau turėjo sportuoti ant parketo – jie atstovavo Vasilijaus Burakinskio treniruojamai sostinės „FL/SM Tauras 2“ ekipai, rungtyniavusiai antrame pagal pajėgumą šalies divizione.

Nuolat treniruotis uždarame paplūdimio tinklinio aikštyne A. Mazūrui ir A. Knašui buvo tiesiog per brangu, be to, sportininkai gyvena skirtinguose miestuose. Kuomet sutaria treniruotis Kaune, A. Knašui tenka glaustis pas savo porininką, o kai darbas vyksta Klaipėdoje, jau A. Knašas „organizuoja“ nakvynę.

„Kadangi niekas nieko mums neduoda, patys sprendžiame, kur, kaip ir su kuo treniruotis, kur važiuoti. Norime gerai pasirodyti pasaulio čempionate, gal net prizinę vietą užimti“, – patikino A. Mazūras.

Šiemet duetas nusiteikęs dalyvauti dviejuose planetos čempionatuose: ne tik savo amžiaus grupės, kuris vyks liepos 26-31 d. Larnakoje (Kipras), bet ir vyresnių (iki 21 metų) sportininkų turnyre Liucernoje (Šveicarija) gegužės 11-16 d.

Tiesa, tam, kad planai virstų tikrove, A. Mazūrui ir A. Knašui balandžio 19 d. Vilniuje reikės laimėti nacionalinę atranką į U-21 pirmenybes.

„Esame susikoncentravę į 19-mečių čempionatą. Bet norint jame gerai pasirodyti, reikia sukaupti patirties. Dėl to ir norime dalyvauti Liucernoje – su vyresniais žaisti bus sunku, bet naudinga. Pinigų važinėti į tarptautinius turnyrus neturime, tad tai – vienintelė proga pasisemti patyrimo“, – aiškino A. Mazūras, kurio svajonėse – ir 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės.

Kaip jaunųjų tinklininkų ambicijas ir sporto vadybos sugebėjimus vertina LTF?

„Tarp bendraamžių jų perspektyvos turėtų būti neblogos. Jie gana rimtai ruošiasi, net nepaisant to, kad federacijai nepakanka lėšų poros išlaikymui čia, Vilniuje. Bet tai dar – jaunių sportas, ir labai sunku pasakyti, kas iš jų išaugs“, – dividendų dalinti kol kas neskuba LTF prezidentas M. Vasiliauskas.

Marius Vasiliauskas (V. Dranginio nuotr.)

O ar patiems sportininkams ūpo nenumuša būtinybė sukti galvas, iš kur gauti pinigų stovykloms ir treniruotėms?

„Ne – atvirkščiai. Aišku, nuotaika sugenda, kai niekaip negali pajudėti iš vietos. Bet ilgai paieškojęs kokią nors išeitį vis tiek surandi, ir tai labai motyvuoja. Kai supranti, kiek kas kainuoja, pradedi žymiai labiau save spausti, nes nori išnaudoti kiekvieną galimybę“, – dėl pasirinkto kelio nedejuoja A. Mazūras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)