Palyginimas buvo atliktas dėl abiejose valstybėse galiojančio specialaus finansų režimo (valiutinės tarybos), kuriuo 1991 metais Argentinos pesas buvo tvirtai susietas su JAV doleriu, o po šešerių metų Bulgarijos levas buvo susietas su Vokietijos marke (šiuo metu - su euru).

Pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimu įvestą valiutinį režimą, šalies vyriausybė turi savanoriškai apriboti savo suverenumą finansų sferoje, deleguoja dalį fiskalinių funkcijų TVF, kurio ekspertai taria paskutinį žodį sudarant nacionalinį biudžetą ir kontroliuojant jo vykdymą.

Bulgarijos mokslų akademijos ekonomikos instituto profesoriaus Ivano Angelovo nuomone, tuo atveju, jei valiutinės tarybos režimas bus išsaugotas Bulgarijoje dar 6-8 metus, ekonomika apkrovos neatlaikys ir "žmonės išeis į gatves".

Jo nuomone, Argentinoje ir Bulgarijoje galiojanti valiutinė taryba stabilizuojančiai veikė nacionalinius ūkius tiktai pirmus dvejus ar trejus metus. Vėliau visi ekonominiai rodikliai pradėjo tik blogėti. Lengvatinių kreditų netekusi pramonė liovėsi atnaujinti pagrindinius fondus, darbo našumas ir produkcijos kokybė suprastėjo, o jos savikaina padidėjo. Todėl smarkiai sumažėjo pagrindinių pramonės šakų eksporto potencialas, padidėjo biudžeto deficitas, ir šalis tapo ypač priklausoma nuo TVF kreditų.

Nepriklausomų ekspertų nuomone, 2001 metais Bulgarijos užsienio prekybos deficitas viršys 1,4 milijardo JAV dolerių, tai yra 10-11 proc. bendrojo šalies vidaus produkto.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją