Galiu iš praktikos tik pasidžiaugti ir visu šimtu procentų pritarti šauktinių-savanorių buvimui. Mano sūnus jau 5 mėnesius tarnauja Rukloje.
Nesame girdėję kokių nors skundų, vieni pliusai: tapo labai atsakingas, tvarkingas, supranta, kas yra komandinis darbas, labai sustiprėjęs fiziškai! Tiesiog atrado savo pašaukimą ir planuoja ten pasilikti ir tęsti pradėtus darbus! Grįžta kiekvieną savaitgalį namo, turi jau antras atostogas, džiaugiasi labai gerais vadais, geru maitinimu, pratybomis, pratybų metu – įvairiomis situacijomis, kurių civiliniame gyvenime nepatirtų ir t.t.
Mamoms patarčiau tiktai leisti sūnus tarnauti ir paskatinti juos dėl šių dalykų. Pirma, mylėti Tėvynę ir Jai tarnauti yra kiekvieno lietuvio pareiga. Antra, neverta kalbėti, kad reikia emigruoti, gera yra ir čia, Lietuvoje, tik reiktų kiekvienam kažką jai duoti, bet nedejuoti, kad ji nieko neduoda.
Trečia būtų laikas kiekvienam jaunuoliui susidėlioti gyvenimo prioritetus ir apmąstyti ateitį. Manau, kad geriau atlikti pilietinę pareigą, nei ištisas dienas sėdėti prie kompiuterio ar gyventi už tėvų algą ir dejuoti, kad nėra darbo, nors jo ir neieško. Dabar atsirado galimybė atliekant pilietinę pareigą gauti visas valstybės garantijas ir labai daug ko išmokti. Ir einant mieste su kariška uniforma pro civilius žmones išgirsti – „eina šaunuoliai, mūsų gynėjai“.
Ne mums, civiliams žmonėms, spęsti, ar bus karas, ar ne, mes nežinome, ar jis būtų vasarą, ar žiemą, mes tik galime auginant vaikus, jiems įskiepyti gerumą, meilę artimam, meilę Tėvynei, pareigą jai ir žmonėms.
Nuoširdžiai patariu mamoms: tegul tik eina vaikai būti savanoriais, tai suteiks jiems fizinių jėgų ir daug didelių įspūdžių ir galėsite iš visos širdies jais didžiuotis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo patirtimi ir patarimais? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: