Sunkvežimiuose automatinio valdymo sistemos gali būti dar efektyviau panaudojamos, nei lengvuosiuose automobiliuose. Ypač – tolimųjų reisų sunkvežimiuose.
Kolonose važiuojantys tolimųjų reisų sunkvežimiai gali sutaupyti degalus, tačiau toks važiavimas, laikantis minimalaus atstumo, iš vairuotojo reikalauja ypatingo susikaupimo. Šį uždavinį išsprendžia sunkvežimių savavaldės sistemos, kurios apima ne tik paties automobilio įrangą, galinčią identifikuoti aplinką, atstumą iki kitų automobilių bei kitas aplinkybes, bet ir palaiko ryšį su kitais, kolonoje važiuojančiais sunkvežimiais.
Tai leidžia tarp sunkvežimių palaikyti minimalų saugų atstumą, taip sumažinant ir oro pasipriešinimą, ir degalų sąnaudas. Be to, visi krovininiai automobiliai preciziškai laikosi bendros trajektorijos, taip dar pagerindami ekonomiją, o pirmajam sunkvežimiui pradėjus stabdyti, tuo pačiu momentu su juo, automatiškai stabdo ir visi likusieji sunkvežimiai.
Viso šio proceso metu kolonoje važiuojančių sunkvežimių vairuotojai galėtų ilsėtis.
Panašios sistemos ne sykį buvo bandomos uždarose trasose, tačiau bandymai realiomis sąlygomis – kitas lygmuo. „Mercedes-Benz“ praėjusių metų spalį savavaldį sunkvežimį bandė Vokietijos viešuosiuose keliuose.
O ketinimas Jungtinėje Karalystėje išbandyti savavaldžių sunkvežimių grupę pasitinkamas gan jautriai. Pirmajam kartui pasirinktas mažiau apkrautas magistralės M6 ruožas ties Karlailo miestu. Nepaisant autonominio valdymo įrangos, kiekviename sunkvežimyje, saugumo sumetimais, bus vairuotojai.
JK Transporto departamento atstovai pastebi, kad dešimties minimalaus atstumo tarpusavyje besilaikančių sunkvežimių, karavanas sukels tam tikrų trukdžių iš magistralės išvažiuojantiems arba į ją įvažiuojantiems automobiliams. Be to, nėra aišku, kas būtų kaltas, automatinei sistemai sukėlus eismo įvykį. Bandymai M6 magistralėje bus pradėti antrojoje 2016 metų pusėje.
