Šiuo metu Seime yra svarstomos Konstitucijos 47 straipsnio pataisos bei jas lydintys įstatymai, įteisinantys žemės ūkio paskirties žemės pardavimą euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems užsienio subjektams, Lietuvos juridiniams asmenims ir savivaldybėms.
Derybose su ES Lietuva yra preliminariai susiderėjusi dėl žemės pardavimo klausimus reglamentuojančio Laisvo kapitalo judėjimo skyriaus bei įsipareigojusi įteisinti dirbamos žemės pardavimą užsieniečiams nuo įstojimo į ES datos.
Tačiau Kaimo reikalų komiteto bei Seimo agrarininkų grupės nuomone, derybos turėtų būti atnaujintos, siekiant pereinamojo laikotarpio.
Šią poziciją sustiprino pranešimai iš ES pirmininkaujančios Ispanijos.
Šio šalies žemės ūkio ministras pasiūlė šalims kandidatėms nuo jų įstojimo į ES datos nustatyti penkerių metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį susilygintų kandidatėms ir esamoms ES narėms skiriama finansinė parama žemės ūkiui.
"Žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams būtų galima parduoti tada, kai Lietuvos žemės ūkiui bus teikiama tokia parama, kaip ir Europos Sąjungos valstybėse", - BNS sakė G.Mikolaitis.
Lietuvos derybininkai atsisakė pereinamojo laikotarpio dirbamos žemės pardavimui būtent dėl ES finansinės paramos.
Lietuvos vyriausiasis euroderybininkas Europos komiteto prie Vyriausybės vadovas Petras Auštrevičius neatmetė galimybės, jog ES patvirtinus tokią poziciją, derybose susidarytų naujos sąlygos.
"Tai sukurtų naujas papildomas sąlygas derybose. Kokios būtų mūsų išvados, aš dabar negaliu pasakyti", - trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Artūru Paulausku žurnalistams sakė Lietuvos vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius.
"Ispanų pasakymas iš tikrųjų kelia nerimą, verčia suklusti ir orientuotis į galbūt nelengvas ir ilgas derybas", - pridūrė jis, pažymėjęs, jog Lietuva yra suinteresuota paramą gauti "kuo greičiau ir kuo vienodesnę".
Tačiau P.Auštrevičius pažymėjo, jog tai yra tik pirmasis pasiūlymas iš ES pusės, kaip gali būti sprendžiamas paramos valstybių kandidačių žemės ūkiui klausimas.
"Pažiūrėsime, ką pasakys Europos Komisija (EK)", - sakė Europos komiteto prie Vyriausybės vadovas.
Pasak jo, EK pažadėjo savo nuostatas dėl žemės ūkio, regioninės politikos ir biudžetinių nuostatų derybinių skyrių pateikti sausio pabaigoje - vasario pradžioje.
Tačiau koks bebūtų EK sprendimas, Lietuvos vyriausiojo euroderybininko nuomone, Seimas neturėtų atidėti sausio 25 dieną numatyto pirmojo balsavimo dėl Konstitucijos 47 straipsnio.
Seimas dėl Konstitucijos pataisų turi balsuoti du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisoms priimti taip pat reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų Seimo narių balsų.
Vadinasi, pataisoms priimti reikės ne tik valdančiosios socialliberalų ir socialdemokratų daugumos, bet ir opozicijos balsų.
"Pasilikome prie savo nuomonės, kad vis dėlto septynerių metų pereinamasis laikotarpis išlieka kaip būtina sąlyga, jog būtų priimta Konstitucijos pataisa", - BNS sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas G.Mikolaitis.
Seimas taip pat ketina svarstyti ir du lydinčiuosius įstatymus - konstitucinį įstatymą dėl pataisų įsigaliojimo tvarkos bei laikinąjį įstatymą dėl žemės ūkio žemės paskirties pardavimo sąlygų.
Pastarasis teisės aktas parlamentarų pramintas "saugiklių" įstatymu, nes jame yra numatyti įvairūs apribojimai žemės ūkio žemės pardavimui.
Valdančiosios daugumos atstovai, ypač socialdemokratai, siekia kuo didesnių apribojimų, tuo tarpu opozicijoje esantys liberalai mano, jog tokio įstatymo apskritai nereikia.
Trečiadienį "saugiklių" įstatymą svarstęs Kaimo reikalų komitetas pritarė daugumai jame numatytų apribojimų.
Projekte, be kita ko numatyta, jog fizinis asmuo galės įsigyti dirbamos žemės, jeigu jis yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą kvalifikacinį pažymėjimą apie pasirengimą ūkininkauti.
Atitinkamai juridinis asmuo galės įsigyti dirbamos žemės, jeigu per pastaruosius dvejus metus jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarė ne mažiau kaip 50 procentų. Šis reikalavimas netaikomas valstybei ir savivaldybėms bei bankams ir kitoms kredito institucijoms, kurios turės priverstinai įsigyti įkeistą žemę.
Fiziniams asmenims būtų leidžiama įsigyti ne daugiau kaip 300 hektarų dirbamos žemės plotą, žemės ūkio bendrovei ir kooperatinei bendrovei - ne daugiau kaip 2000 hektarų, bet kad vienam jos nariui tektų ne daugiau kaip 150 hektarų.
Dirbamos žemės ploto įsigijimo apribojimai netaikomi valstybei, savivaldybėms bei kredito institucijoms.
Taip pat įstatymo projekte numatyta, jog įsigijęs ne mažiau kaip 30 hektarų dirbamos žemės plotą jos savininkas turės persikelti gyventi į tą apskritį, kurios ribose yra įsigyta žemė.
Norint sėkmingai užbaigti derybas dėl įstojimo į ES, Lietuvai teks priimti ne tik minėtąsias Konstitucijos pataisas, bet ir daug kitų įstatymų.
Pasak P.Auštrevičiaus, numatyta, jog iki šių metų liepos Seimas turėtų priimti 49 eurointegracinius įstatymus. Dalis įstatymų yra susiję su anksčiau uždarytais derybiniais skyriais, o kiti reikalingi naujiems skyriams uždaryti.
Šiuo metu Lietuva yra užbaigusi derybas dėl 23 derybinių skyrių iš 31.
Derybas dėl stojimo į ES Lietuva tikisi baigti iki šių metų pabaigos, o nuo 2004 metų būti pasirengusi prisiimti narystės įsipareigojimus.