- Lina, kokia tavo, kaip dailininkės, istorija? Galbūt jau vaikystėje svajojai piešti, iliustruoti knygas?
- Prisimenu savo pirmąją dieną mokykloje: grįžusi namo tiesiog nenustygau vietoje – traukte traukė atgal. Būdama dešimt metų pradėjau lankyti Kauno dailės gimnaziją. Tai buvo neįprasta mokykla – įkurta keliuose Žaliakalnio gyvenamuosiuose namuose. Atmintyje išliko jos mažos klasės, girgždančios medinės grindys ir nuostabūs mokytojai. Per aštuonerius mokymosi šioje gimnazijoje metus įgijau menų pagrindus.
Vėliau, stojant į Vilniaus dailės akademiją (VDA), reikėjo rinktis vieną specialybę. Man tada buvo nesuprantama, kaip galima pasirinkti vieną dalyką, kol nesi išbandęs visų. Kaune buvau baigusi keramiką ir skulptūrą, išbandžiusi tekstilę, tačiau niekas netiko. Stodama į VDA pasirinkau sritį, kurios žinių visiškai neturėjau ir niekaip nesupratau, kaip galima šioje srityje kurti – kostiumo dizainą. Vėliau šis pasirinkimas atvedė į Olandiją, Utrechtą.
1999 m. įgijau mados ir tekstilės magistro laipsnį. Bebaigdama dalines studijas Paryžiuje supratau, kad ir ši specialybė man nėra prie širdies. Mokydamasi Olandijoje ir Prancūzijoje susipažinau su žmonėmis, prisidedančiais prie ne pelno siekiančios kultūrinės organizacijos FoAM, esančios Briuselyje, veiklos. Šie mane pakvietė prisijungti. Nuo tada jau daugiau nei 15 metų gyvenu šiame mieste. FoAM organizaciją palikau prieš ketverius metus ir ėmiausi savarankiškų veiklų. Viena jų – iliustravimas.
Piešti mėgau visada, tačiau iliustruoti knygas pradėjau gana vėlai, jau gyvendama Belgijoje. Pati to tikrai neplanavau, tačiau aplinkiniai pradėjo raginti kurti iliustracijas knygoms ar net animacinius filmukus.
- Kokios knygelės pačiai patiko vaikystėje? Gal prisimeni keletą mėgstamiausių?
- Nuo pat mažens man ir mano sesei baba (močiutė) skaitydavo Gogolio, Brolių Grimų pasakas, o viena mėgstamiausių buvo Wilhelmo Haufo „Šaltoji širdis“. Tai baugios, bet nuostabios pasakos, pilnos paslapčių ir stebuklų.
Jei atvirai, knygų skaitydavau ne itin daug, tačiau nuo mažens rinkau enciklopedijas apie gamtą ir daug laiko praleisdavau sėdėdama šlaituose. Pamenu, būdama dar visai maža mąsčiau, kuo norėčiau tapti užaugusi: tada maniau, kad smagiausia būtų būti girininke, gyventi miške ir piešti, kai tik panorėsiu.
- Vis dėlto gyvenimo kelias tave atvedė į didmiestį. Galbūt vieną dieną planuoji įgyvendinti savo vaikystės svajonę gyventi gamtos apsupty?
- Vis pagalvoju, kuo mane traukia didmiesčiai, nors neapsakomai ilgiuosi medžių, laukų ir švaraus oro... Ar dar grįšiu į gamtos apsuptį ir ar sugebėčiau gyventi labiau atsiskyrėlio gyvenimą, apie kokį svajojau vaikystėje, – nežinau. Manau, kad po šitiek metų, praleistų gyvenant, dirbant didmiesčiuose, kardinaliai pakito mano požiūris į patį žmogų ir į žmogaus/ gamtos sąsajos esmę. Visgi, kartais nejučia aplanko mintys apie galimybę įsikurti šalia didmiesčio, rasti vietą gamtoje, šalia socialinio miestų judesio. Žinau viena: nors jau daug metų gyvenu miestuose, tačiau mano patirtis ir santykis su gamta nepakito, gal net sustiprėjo, o gyvenimas tarp automobilių srautų, betono bei biurokratijos painiavos sustiprino mano tikėjimą ir norą tęsti veiklas, kuriomis siekiu suartinti žmogų su gamta.
- Esi knygų iliustruotoja, ekomenininkė, trenerė, dalyvauji įvairiuose projektuose. Kaip pavyksta suderinti visas veiklas, visur suspėti?
- Išankstinis planavimas, organizuotumas yra būtini, nors vis tiek ne visada pavyksta viską sklandžiai suderinti.
- Kuri veikla mieliausia? Jei galėtum pasilikti tik vieną...
- Visos veiklos – mano aistra. Jei galėčiau pasilikti tik vieną, būtų sunku nuspręsti kurią, tad to niekada nedaryčiau.
- Ką tau reiškia būti knygų iliustratore?
- Kaip atsirenki, prie kurių projektų dirbti? Ar mieliau iliustruoji vaikiškas knygeles, ar suaugusiesiems skirtus leidinius?
- Iliustruoju įvairias knygas. Vienas iš pasirinkimo kriterijų – įdomus tekstas. Mėgstu projektus, kurie turi mintį, ką nors suteikia pasauliui, žmonėms ir jų santykių tobulėjimui. Be galo svarbus geras bendradarbiavimas su leidėjais, rašytojais. Taip pat svarbi finansinė projekto dalis. Kartais pasiseka pasirinkti projektus, kurie atitinka visus kriterijus.
- Tavo iliustracijos puošia įvairiose pasaulio šalyse išleistas knygas. Kaip tave randa užsakovai?
- Mane gana dažnai kviečia prisijungti prie įvairių internetinių galerijų, skirtų iliustruotojams. Turiu kelias asmenines galerijas. Tai vienas iš būdų viešinti savo darbus. Mano kūrinių jau yra keliuose pasauliniuose iliustruotojų kataloguose, taip pat esu dalyvavusi tarptautiniuose knygų festivaliuose, parodose. Manau, tai išties naudinga.
- Esi dirbusi su užsakovais iš Kanados, Belgijos, Izraelio, Australijos, Suomijos ir kitų šalių. Ar dirbant teko susidurti su kultūriniais skirtumais ir dėl jų patekti į kurioziškas situacijas?
- Aš manau, kad visko pagrindas yra santykiai su žmonėmis. O kalbant apie žmonių santykius, kartais, dirbant su skirtingais vienos šalies leidėjais, galima pastebėti didesnių skirtumų nei dirbant su kitos šalies ar net žemyno leidėjais.
- Vienas naujausių tavo darbų – vaikiškos knygos „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“ iliustracijos. Kaip gimė jos personažai?
- Pirmas iliustracijų kūrimo šaltinis yra tekstas – nuo jo priklauso labai daug: kokį stilių pasirinksiu, ką ir kaip piešiu. Taip pat visada ieškau pagalbinės vaizdinės bei rašytinės informacijos, kuri padėtų sukurti įdomesnius veikėjus, iliustracijas. Be to, stiliaus kūrimas labai priklauso nuo terminų. Iliustruodama knygą „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“, nemažai laiko praleidau ieškodama informacijos internete, daug padėjo ir leidėjų atsiųsta pagalbinė medžiaga.
- Mitologijos tema tau nėra svetima. Kas yra tavo kūrybinio įkvėpimo šaltinis?
- Įkvėpimo semiuosi iš visko: tekstų, filmų, žmonių, pokalbių, gamtos, prisiminimų, o svarbiausia – iš savęs. Kartais net pati nežinau, iš kur kyla idėjų. Aistra darbui atveria duris į visur.
- Tavo iliustracijose dažni augmenijos motyvai. Kodėl?
- Nes gamta yra vienas pagrindinių mano kūrybinio įkvėpimo šaltinių. Tai – nesibaigianti įvairovės ir tobulumo versmė.
- Kokie artimiausi tavo planai kūrybos srityje?
- Pernai gavau labai įdomų užsakymą – piešti ant grindų ir sienų. Projektas tapo tarsi namų iliustracija. Šiemet norėčiau sulaukti daugiau panašių užsakymų.
Be to, šiuo metu su drauge iš Švedijos dirbame prie knygos vaikams apie moteris atradėjas. Taip pat daug dirbu su moksleiviais, vedu užsiėmimus ekologijos ir kūrybos temomis. Ir visada esu atvira naujiems projektams bei bendradarbiavimui.
Knygos autorė Virgina Šukytė kviečia ir labai lauks visų mažų ir didelių skaitytojų šį sekmadienį, vasario 28 dieną, 13 val. Vilniaus knygų mugėje Homo liber leidyklos stende (5.d06). Knygą Stebuklų pripoškėjęs pasaulis mugės metu galėsite įsigyti Homo liber ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidyklų stenduose.
