Šio statinio istorija garsiai skamba nuo 2002-ųjų, kuomet istorinį pastatą apgadino gaisras. Nuo tada šio statinio likimo kelyje neatsiejamai šmėžuoja ir aktorės Eglės Jackaitės tėvo Gedimino vardas.
G. Jacka teisme reikalavo panaikinti sprendimą, kurį priėmė Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Byloje, tarp suinteresuotų asmenų, įrašyta ir jo duktė Gileta Eglė Jackaitė bei dar dvi jaunesnės dukros Virgeda ir Venta. Joms tėvas jau kiek anksčiau yra atseikėjęs dukroms po dalį pastato.
Verslininkas Gediminas Jacka anksčiau vykusiame teismo posėdyje tikino, kad pastato nebėra, tad jam ir nereikalinga apsauga. G. Jacka liejo nusivylimą, esą pastatas jam priklauso nuo 2000 metų, tačiau dėl Kultūros ministerijos sprendimo, šiuo metu ten negali vykdyti jokių darbų: „16 metų turiu pastatą, kur nieko negaliu daryti“.
Nemažai trikdžių sudaro ir mūrinė pastato dalis, kuri šiuo metu atstatyta, taip pat įtraukta į saugomų objektų sąrašą, tačiau, anot Gedimino, yra visiškai neautentiška. G. Jackos atstovas Liudvikas Ragauskis savo atstovaujamo asmens ieškinį grindė tuo, jog Palangos kurhauzas yra praradęs visas vertingąsias savybes: tūrį, išplanavimą, aukštį, vidines konstrukcijas, interjero detales ir kitas pastato dalis. „Galime tai lyginti su Valdovų rūmais. Jie atstatyti, tačiau jie nėra vertybė, nes jie teturėjo kažkokius pamatus. Čia tas pats“, – kalbėjo Liudvikas Ragauskis.
Negana to, Gediminas Jacka nėra žemės sklypo savininkas, jam priklauso tik dalis pastato. Be žemės sklypo savininko leidimo, patvirtinto notaro, negali būti vykdomi jokie darbai.
Vis tik tokie argumentai teismo neįtikino ir nepatenkino Gedimino Jackos prašymo. Palangos kurhauzas lieka kultūros paveldo dalimi.
