Kartais būna, kad mes puikiai suprantame, jog santykiai „išsisėmė“. Arba jaučiame, kad tarp mūsų ir draugo atsirado skriauda, kurios negalima atleisti. Arba mes paprasčiausiai „išaugome“ savo draugystę.
Santykiai iš prigimties yra dinamiškas dalykas, nes bėgant laukui keičiasi mūsų tapatybės ir prioritetai, todėl priversti keistis ir santykiai. Draugystė gali gyvuoti tol, kol ji tenkina abi puses. Net kai santykiai tampa nebeverti investicijų, kurios būtinos jiems palaikyti – ar tai būtų energija, ar kažkas labiau apčiuopiamo – vistiek gali būti sunku priimti sprendimą juos nutraukti.
Taigi, kodėl sunku ryžtis užbaigti draugystę?
1. Jaučiamės skolingi draugui lojalumą, nepriklausomai nuo santykių pusiausvyros. Yra žmonių, kuriems užbaigti draugystę visiškai nesunku – jie sugeba aiškiai įvertinti, tie santykiai jiems vertingi ar ne, o jeigu ne, jie paprasčiausiai juos nutraukia. Kiti gi jaučiasi taip, kad jei jau investavo save į draugystę, yra „skolingi“ draugui lojalumą, todėl turi laikytis santykių, nesvarbu kas nutiktų.
2. Tikime, kad turime galių kitus pakeisti. Kai kurie mūsų tiki, kad galime keisti žmones – mylimuosius, draugus, bet ką – todėl laikomės įsikibę toksiškų sanktykių, tikėdami, kad kažkaip galime įtikinti draugą pasikeisti. Tai retai ilgai veikia. Paskui pradedame ieškoti draugo blogam elgesiui pateisinimo, taip leisdami jam išvengti būtinybės keistis.
3. Jaučiame kaltę, kad mes „nuvylėme“ draugą. Kai draugystė nesusiklosto, kai kurie žmonės prisiima dėl to kaltę, galvoja, kad galėjo būtų „geresni“ draugai. Jiems taip pat gali imti stigti ryžto nutraukti draugystę dėl to, kad jaučia, kad tas paliktas draugas neturi daug draugų. Taigi, mums jo tarsi gaila.
4. Jaučiamės esantys „verti“ blogų draugų. Kai kurie žmonės turi žemą savivertę ar savigarbą, todėl nusprendžia, kad bet koks draugas yra geriau nei jokio. Jie taikstosi su prastu elgesiu, nes jaučia, kad tai yra viskas, ko gali tikėtis.
5. Baiminamės užgauti kažkieno jausmus. Daugelis žmonių suvokia, kokią didelę vertę gyvenime turi socialiniai ryšiai, todėl jiems gali atrodyti, kad draugo jausmų įžeidimas nutraukiant draugystę yra nedovanotinas.
Išsiskirti reikia kaip įmanoma ramiau
Kartais geriausias būdas draugystei užbaigti – ramiai leisti jai išblėsti. Kai į mūsų žinutes nebeatsakoma, o planai vėl atidedami ir atidedami, visi pradedame atpažinti, kad draugo gyvenime nebeužimame prioritetinės vietos.
Dramos tarp besivaidijančių draugų retai kada turi vieną „nugalėtoją“ ir paprastai tai suteikia peno kitų draugų apkalboms. Taigi, jeigu jau nusprendėte nutraukti santykius su kažkuo, su kuo teks ir ateityje matytis – klasės draugu, bendradarbiu, jūsų vaiko draugo tėvu – darykite tai labai ramiai ir protingai.
Prisiimti atsakomybę už nepavykusius santykius kartais yra pats protingiausias sprendimas. Posakis „Tai ne dėl tavęs, tai dėl manęs“ tarsi palengvina išsiskyrimo naštą. O štai toks pasiteisinimas kaip „Norėčiau su tavimi matytis, tačiau gyvenimas per daug įtemptas“, kaip tik žmogui parodys, kad jis prarado svarbą jūsų gyvenime. Jeigu norite savo draugui pasiųsti žinutę, kad draugystė baigta, buvimas „užsiėmusiu“ kaskart, kai jus kviečia susitikti, yra puikus būdas užbaigti santykius be didelių dramų.
Yra toks posakis, kad per daug draugų turėti neįmanoma. Tik turite įsitikinti, kad jūsų draugai į santykius pasiruošę investuoti tiek pat, kiek ir jūs. Kalbant apie jūsų emocinę ir fizinę gerovę, prastas sprendimas laikytis įsikibus santykių, kurie verčia jus jaustis ne geriau, o blogiau.
