Šis įvykis man priminė apie vieną mūsų visuomenės vis dar turimą bruožą – padugnių mentalitetą. Taip, pačių didžiausių padugnių, tų pačių, kurie žudė, prievartavo, vogė, o dabar iš mūsų visų pinigų gyvena su tokiais pačiais kaip ir jie. Teisingai supratote, kalbu apie nusikaltėlius – juk viena iš pagrindinių jų turimų taisyklių yra nieko neskųsti, nebendradarbiauti su teisėsauga. Nors nemanau, kad šį bruožą lietuviai pamėgo dėl simpatijų padugnėms (žinoma, per įvairias kultūrines priemones, pvz., filmus, yra padaroma įtaka).
Šio prisitaikėliško mentaliteto šaknys kyla iš pačios visuomenės pradžios – vaikystės, darželių, pradinių mokyklų. Manau, visi kuo puikiausiai prisimenate laikus, kai ėjote į pagrindinę mokyklą, kurioje visą laiką buvo mokinių, iš kurių buvo tyčiojamasi, kurie buvo ir kitaip skriaudžiami, tačiau šie nuskriaustieji vyresniųjų – tėvų, mokytojų – buvo raginami patys susitvarkyti su savo problemomis, į mokytojus nesikreipti. O jeigu ir kreipdavosi, jie buvo kur kas labiau bendraamžių engiami, nes bendruomenė (nesvarbu, apie kokią bešnekėtume) nemėgsta skundikų. Iš dalies galima suprasti tėvų, mokytojų skatinimą spręsti savo problemas patiems (nes norima išugdyti savarankiškus ir stiprius žmones?), tačiau šios nerašytos taisyklės lemia visai kitus, ir kur kas rimtesnius, dalykus.
Šie vaikai užauga, o įsitikinimas, kad skųsti apie nieką niekam nevalia, lieka. Tačiau suaugusiųjų žmonių gyvenime yra kur kas rimtesnių problemų, negu patiriamos patyčios iš bendraamžių. Tarkime, kad pasiskundimas kažkam dėl patiriama važiavimo iš tiesų nėra joks kilnus dalykas. Bet kaip reikia suprasti pasmerkimą žmonių, kurie bando užkirsti kelią kitiems daromoms nedorybėms?
Kaip mano jau minėto vaikino atveju: jis pranešė policijai apie, jo manymu, nepilnametes merginas besilinksminančias viename iš Kauno naktinių klubų, kuriame taip pat buvo, jo įtarimu, platinamos narkotinės medžiagos. Ir ką jūs manot? Ogi komentatorių jis buvo išvadintas ožiu. Buvo siūloma nesikišti ne į savo reikalus.
Mano pateiktas pavyzdys nėra tik kažkoks išskirtinis atvejis, tai dažniau yra taisyklė, ko galime tikėtis panašioje situacijoje. Net neabejoju, kad labai panaši reakcija būtų, jei tik koks nors pilietis praneštų apie kelių individų smurtą prieš vieną asmenį arba tėvų aplaidumą savo atžalų atžvilgiu. Norėčiau visus paskatinti nelikti abejingais, ir pastebėjus kieno nors pažeidžiamas teises, pasistengti tai sustabdyti, jeigu nepavyksta savo jėgomis – kreiptis į teisėsaugą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite atsiųsti savo nuomonę? Pasidalinti mintimis? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: