„2015 metais Lietuvoje turinčių mokėjimo kortelę gyventojų skaičius augo ir, nors didžioji gyventojų, turinčių mokėjimo korteles, dalis dar neturi įpročio nuolat jomis atsiskaityti prekybos ir paslaugų vietose, mes matome didelį potencialą augti kortelių naudojimui kasdieniams mokėjimams“, – LB pranešime žiniasklaidai sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Debeto kortelę turinčių respondentų per 2015 m. padaugėjo 5 proc. punktais – iki 87 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų. Tačiau, nors žmonės ir įsigyja mokėjimo korteles, ne visi jas naudoja mokėjimams atlikti. Atsiskaitydami dieną prieš apklausą ja nesinaudojo 58 proc. turinčių mokėjimo kortelę respondentų. Gyventojai mokėjimo korteles dažniau nei grynuosius pinigus apibūdino kaip saugesnę mokėjimo priemonę.
Kredito įstaigų pateikiamais duomenimis, per metus (2014 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. tuo pačiu ketvirčiu) kortelių skaitytuvų skaičius Lietuvos prekybos ir paslaugų vietose pašoko penktadaliu – iki 45 tūkst., tačiau gyventojams galimybių atsiskaityti kortele trūksta. Apklausos duomenimis, daugiausia (41 proc.) korteles turinčių respondentų mokėjimo kortelių skaitytuvų pasigedo turguose ir mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose (21 proc.), sveikatos paslaugų įstaigose (16 proc.), kioskuose, mažose kaimo parduotuvėse ir pašto skyriuose (14 proc.).
„Prognozuojame, kad vietų, kuriose galima atsiskaityti kortele, toliau daugės. Prie to prisidės ne tik paklausa ir klientų poreikiai, bet ir pernai įsigaliojęs ES reglamentas dėl tarpbankinių mokesčių. Jis sudaro prielaidas mažėti kortelių priėmimo mokesčiams, kurie taikomi prekybininkams ir paslaugų teikėjams“, – sako Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas.
Didėjant debeto kortelių skaičiui, stebima priešinga tendencija kredito kortelių sektoriuje. Per metus reikšmingai sumažėjo klientų, kuriems tokia kortelė reikalinga: 2014 m. kredito kortelę turėjo 23 proc. sąskaitą turinčių, o pernai – 14 proc. apklaustų žmonių.
Per 2015 metus trečdaliu sumažėjo gyventojų, kurie pajamas gauna grynaisiais pinigais, 2015 metais jie sudarė 29 proc. Apklausos duomenimis, 40 proc. apklaustųjų darbo užmokestį gavo į sąskaitą ir už tai naudojosi mažesniais kredito įstaigų taikomais įkainiais.
Dieną prieš Lietuvos banko užsakymu vykdytą apklausą už grynuosius pinigus nieko nepirko 31 proc. respondentų. 2014 metais vykdant analogišką apklausą, tokių žmonių buvo 9 proc. punktais mažiau. Vidutiniškai vienas asmuo per dieną pernai grynaisiais pinigais atsiskaitė 1,2, o 2014 m. – 1,8 karto. Apklausa rodo, kad menksta ir grynaisiais pinigais per dieną išleidžiama suma. 2015 m. atsiskaitymų grynaisiais pinigais mediana sumažėjo nuo 9,6 iki 7,2 eurų.
Apklausos duomenimis, sąskaitą bent vienoje kredito įstaigoje pernai turėjo 80 proc. Lietuvos gyventojų. Bankų paslaugomis naudojosi 67 proc. visų apklaustųjų, mokėjimo įstaigų – 43 proc. Kredito unijų ir elektroninių pinigų įstaigų naudotojai sudarė nedidelę dalį – atitinkamai 3 ir 5 proc. respondentų.
Apklausa atskleidė, kad komercinių bankų mokėjimo paslaugų kainodara dviem trečdaliams gyventojų, turinčių sąskaitą kredito įstaigoje, yra kartais arba visada sunkiai suprantama. Didesnė dalis (41 proc.) respondentų, turinčių sąskaitą banke ar kredito unijoje, pažymėjo, kad jiems būtų priimtinesnis fiksuotas mėnesinis mokestis už mokėjimo paslaugų krepšelį, kurį viršijus būtų taikomi standartiniai mokesčiai, nei mokėti mokesčius bankui atskirai už kiekvieną paslaugą ir kiekvieną mokėjimo operaciją. Pastarąją kainodarą pasirinktų 33 proc. sąskaitą turinčių respondentų.
Nors atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažėja, jie vis dar dominuoja mokant įmokas už komunalines paslaugas. Net ir turėdami sąskaitas banke, didesnė dalis apklaustųjų (42 proc.) mėnesį prieš apklausą įmokas už paslaugas mokėjo grynaisiais pinigais mokėjimo įstaigose. Patys internetu pavedimus atliko 35 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų, o tiesioginio debeto paslauga naudojosi 21 proc.
