Na, gal ne visai tinkamas palyginimas, pasiūlysiu kitą. Atsimenate, kai vasarą Baltijos jūroje nuskendo lėktuvas ir žuvo du pilotai, o po to sekė chaotiška gelbėjimo operacija? Tuoj pasigirdo kalbos, kad KAM ministras turi atsistatydinti, kad taip negali būti ir panašiai. Kaip paaiškėjo vėliau, ministras būtų buvęs nušalintas iš esmės dėl to, kad lėktuvas nepasiuntė pagalbos signalo.
Lietuvoje jau seniai formuojama praktika, kad ministrai atsistatydina už bet kokius įvykius savo kuruojamoje srityje, net jei jie neturi net mažiausios galimybės tiems įvykiams užbėgti už akių.
Visi rinkėjai taip pat jau pamatė, kaip lengva nušalinti bet kurį ministrą:
1) Jei jūsų mobilusis telefonas papuolė į ne ryšio zoną, užtai atsako susisiekimo ministras;
2) Jei ligoninė gavo partiją brokuotų švirkštų - sveikatos apsaugos ministras;
3) Neblaivi mokytoja pamokoje – lėks švietimo ministro galva;
4) Persišaldėte autobuse? Dviguba sėkmė – atsistatydins sveikatos apsaugos ir ūkio ministrai;
5) Jei dingo elektra, klausimas, ką veikia energetikos ministerija?
6) Teisingumo bei finansų ministrai turi atsakyti kiekvieną kartą, kai jums neteisingai paskaičiuoja grąžą, o aplinkos ministras kentės dėl grafičių ant sienų;
7) Lengviausia nušalinti kultūros ministrą: už kiekvieną keiksmažodį gatvėje ar klaidas šiame straipsnyje.
Taigi, kodėl opozicija tyli ir nesinaudoja proga pasikelti politinį kapitalą prieš rinkimus? Tik nesakykite, kad jie subrendo ir jaučia atsakomybę už šalies valdymą ir sklandų vyriausybės darbą. O gal kaip tik bijo, kad nepavykus interpeliacijai padidės socdemų reitingai?
Mums belieka tik spėlioti, bet būtų labai malonu viešoje erdvėje išgirsti opozicijos pasiaiškinimus, nes dabartinė situacija atrodo lyg nepabaigtas darbas ir atveria tokią tuštumą sieloje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!