Visuotinio dėmesio geltonplaukė Margarita susilaukė po skyrybų su vyru nusprendusi atnaujinti santykius su mokyklos laikų draugu. Žirgliodama gatve mintyse skaičuoju, kiek pažįstu „iš naujo“ susiburkavusių porų – šeši beskaičiuojant užlenkti pirštai rodo, kad mes tikrai linkę lipdyti sudužusius puodus. Kažkodėl negąsdina nei paskui senuosius santykius, kaip taisyklė, besivelkantis nuodėmių ar išgyvenimų šleifas, nei aplinkinių nuomonė.
Viena pažįstama, po pusantrų metų ieškojimų apsigyvenusi su vyruku, kurį skirdamasi vadino „apgailėtinu mėme“, pasakojo supratusi, kad „jis, na... toks savas... aš žinau, ko nori jis, o jis – ko noriu aš...“.
Santykių serialus prisipažįsta neretai stebintys ir psichologai. Vilniaus psichiteraopijos ir psichoanalizės centro specialistės Daivos Balčiūnienės teigimu, nors subyrėjusių santykių atnaujinimas – dar rizikingesnė loterija, nei naujos pažintys, daugelį mūsų traukia ankstesni partneriai. Be abejo, tam reikia tam tikrų sąlygų, - kad ir mus persekiojančio kaltės jausmo, užsitęsusios vienatvės, kelių ar keliolikos nenusisekusių romanų ar bent jau – laiko.
O ir antrą kartą susitikusiųjų santykiai kartais būna visai kitokie, pasakoja psichologė, - kad ir po septynerių metų „sulipusi“ pora – vyras ir moteris bendrauja, tačiau negyvena kartu. Pasilikę erdvės sau, jie atrado galimybę būti drauge, nors pripažįsta, kad jų sulipdytas „puodas“ nebeskamba kaip naujas.
Aišku, po nutrūkimo atnaujinti santykiai niekada nebus tokie, kaip anksčiau. Tačiau retais atvejais jie gali įgauti naują kokybę, prasmę, naujų natų ir būti net gražesni.
Iliuzija pakartoti kadaise išgyventą laimę – štai kas dažniausiai verčia įdėmiau pažvelgti į tą, kurio sykį atsisakėme. Vėl pasijusti taip, kaip anksčiau, patirti tokias pat ryškias emocijas. Apie tai pagalvojame daugelis. O buvusysis ar buvusioji mūsų pasąmonei atrodo tinkamiausi tam partneriai. Vilioja jausmas, kad tai „savas“, saugus žmogus. Juk abu pažįsta vienas kitą kaip nuluptą. Vadinasi, nereikės apsimetinėti, nebaisu būti savimi, yra žinoma, kaip pykstamasi, taikomasi, ko iš šio partnerio tikėtis, be to, nereikės ir tiek daug stengtis, kaip kuriant naujus santykius nuo nulio.
Ką geriausiai prisimename? Tai, kas paliko ryškiausią prisiminimą. Dėl to dažniausiai grįžtama pas pirmąją meilę arba pas tą, su kuriuo nugyventa ilgiausiai, galbūt, turėta vaikų. Jei žmonės „atranda“ vienas kitą vyresniame amžiuje, kai ne vieneri metai būna nugyventi su kitais partneriais, poros santykiai dažnai ima panašėti į UABą – mat būna grįsti nebe aistra, bet dalykinių, gyvenimiškų klausimų sprendimu, abipuse pagalba.
Tiesa, pamiršau papasakoti, - Margarita su Romu kartu jau beveik metus ir atrodo tikrai laimingi. Pas paskutinį vakarėlį moteris prasitarė, kad po išbandymų jų santykiai įgavo visiškai naujų spalvų, nes abu žino, kad verta santykius saugoti ir nekreipti dėmesio į smulkmenas.
Pasak psichologės D. Balčiūnienės, ar atnaujinti santykiai turės happyendą?, priklauso nuo grįžimo priežasčių, partnerių brandumo ir sugebėjimo užtrenkti duris į praeitį. Jei bendrauti pradedama ne dėl kaltės jausmo ar nuobodulio būti vienam. Jei vienas kitam nepriekaištauja dėl anksčiau nutrūkusių santykių. Jei poroje paliekama erdvės kito asmenybei, - šansas yra. Nesėkmę dažnai lemia įsitikinimas, kad šie santykiai – senųjų tęsinys arba nuostata „tu privalai pasikeisti taip, kaip aš noriu, nes tu kaltas/-ta, tu buvai išėjęs/-usi, tu mane išdavei, tai dabar būk toks/-a, koks/-a aš norėčiau“.
„Galbūt sugrįš, galbūt ateis... galbūt paskirs dar pasimatymą...“ – už sienos groja radijas. Turbūt ir jūs pažįstate žmones, kurie tarsi apsėsti, metų metus laukia juos palikusiųjų ir yra pasiruošę atleisti visas skriaudas. Deja. Net jei svajonių objektas sugrįžtų, tokie santykiai dažniausiai vėl patirtų fiasko. Skyrybos turi įvykti žmogaus viduje. Turime išgyventi ir atleisti. Ir gerai pasvarstyti, kai netikėtai suskambės telefonas pasiūlys į širdį įsileisti „seną“ meilę...
