Europos Sąjungos Taryba patvirtino reglamentą, kuriuo nustatomos Sąjungos autonominės tarifinės kvotos tam tikriems žuvininkystės produktams ir numatomas tų kvotų valdymas 2016–2018 m. laikotarpiu. Šis sprendimas labai aktualus visai Europos Sąjungos žuvų perdirbimo pramonei, nes bus sudarytos sąlygos importuoti perdirbimui skirtas žaliavas iš trečiųjų šalių, taikant sumažintus muitus arba visai jų netaikant.
ES, būdama viena didžiausių žuvininkystės produktų rinkų pasaulyje, pati negali apsirūpinti visu vartotojams reikalingu žuvų kiekiu – vietinių žvejų sužvejojama bei akvakultūros ūkiuose užauginama produkcija patenkina tik 44 proc. poreikio. Be to, tam tikrų Europos šalyse pamėgtų žuvų ar jūros gėrybių vietiniai žvejai sugauna nepakankamai arba išvis nežvejoja. Lietuvos žuvų perdirbimo įmonės taip pat importuoja didelius žaliavos kiekius tolesniam perdirbimui, po kurio platus žuvininkystės produkcijos asortimentas patenka tiek ant mūsų vartotojų stalo, tiek eksportuojamas į įvairias užsienio šalis.
„Naujasis reglamentas, nustatantis didesnes nei dabartiniu laikotarpiu populiariausių importuojamų perdirbti skirtų žuvininkystės produktų – menkių, krevečių, jūrinių lydekų, silkių ir pan. – tarifines kvotas, sudarys galimybes mūsų šalies žuvų perdirbėjams plėsti gamybą, produkcijos įvairovę bei išsaugoti darbo vietas, išliekant konkurencingais tarptautinėje rinkoje“, – pažymėjo žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.
Lietuvos žuvų perdirbėjai Europoje užima lyderių pozicijas krabų lazdelių ir kitų surimi produktų gamyboje, todėl jiems ypač svarbu, kad derybų metu pavyko pasiekti, jog ateinančius trejus metus be muitų leidžiamas importuoti surimi žaliavos kiekis būtų padidintas 30 proc., palyginti su pastaraisiais metais įvežamais kiekiais (t.y. kasmet būtų galima importuoti 60 tūkst tonų perdirbti skirto surimi).
Šiuo metu į veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registrą yra įtrauktos 49 Lietuvos įmonės, užsiimančios žuvų perdirbimu, iš kurių 45 įmonės gali tiekti savo gaminamus produktus ES rinkai. Per metus jos pagamina vidutiniškai 80-90 tūkst. tonų produkcijos. 2014 m. šios produkcijos vertė sudarė 318,9 mln. eurų. Per 10 metų nuo Lietuvos narystės ES pradžios žuvų perdirbimo sektoriuje pagamintos produkcijos apimtys išaugo 40 proc., o pagamintos produkcijos vertė – pusantro karto. Dalis žuvų produktų parduodama vietinėje rinkoje, likusi iškeliauja į užsienį (daugiausia – Vokietiją, Prancūziją ir Baltijos šalis).
2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/2265, kuriuo nustatomos Sąjungos autonominės tarifinės kvotos tam tikriems žuvininkystės produktams ir numatomas tų kvotų valdymas 2016–2018 m. laikotarpiu paskelbtas ES Oficialiajame leidinyje.
