Kai atėjo paauglystė, ant veido pradėjo kilti labai daug spuogų, dėl to irgi sulaukiau daug patyčių, bet dabar išsigydžiau ir įrodžiau visiems, kad reikia tikėti, kad viskas gali pasikeisti. Nereikia žmogaus smerkt už tai, ko jis negali pakeisti.
Suprantu, kad gyvenu mažame miestelyje (provincijoje), ten žmonių mąstymas kitoks nei didmiestyje. Čia žmonės kitokie, gal daug ko nematę. Dabar dauguma žiūri nustebę, sulaukiu daug susidomėjusių ir rašančių man per feisbuką, užkalbinančių mieste.
Savo mieste esu tikrai žinomas dėl savo pomėgio – man labai patinka renginiai, net prie pagrindinių rajono renginių teko prisidėti. Organizavau ir savo akcijas – per Moters dieną dovanojau gėles, kurias su savo draugais pagaminom savom rankom, per Kovo 11-tąją dalinom vėliavėles, pyragą, kurį irgi kepėme patys.
Šiuo pasakojimu noriu pasakyt, kad gyvenimas duoda labai daug išbandymų, bet niekada nereikia nuleisti rankų, siekite savo tikslo!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate susidūrę su patyčiomis? Paauglystėje taip pat kentėjote nuo spuogų ir galite papasakoti, kaip tai įveikėte? Išdrįskite kalbėti ir įkvėpkite kitus! Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: