Prieš kelias dienas nusiminusio dešimties metų sūnaus klausiu – „Kas atsitiko?“. „Kai mokykloje pasakau, kad netikiu Dievu, Kristumi – visi keistai į mane žiūri.“ „Ar pasisakai, kad esi Romuvis?“ – klausiu. „Jie nesupras.“
Susimąsčiau. Ar kas nors tyrinėjo, kiek patyčių vaikai patiria dėl kitoniškumo, susijusio su jų ir jų šeimos pasirinkimu – tikėti ar iš vis netikėti ir kuo tikėti.
Ir štai – didžiausias akibrokštas visiems kitokio mąstymo žmonėms - Seimo narė, konservatorė–krikščionė demokratė Vilija Abramikienė (Vilija Aleknaitė Abramikienė) Seime įregistravo Lietuvos respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBB) 6-to straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3670), kuriuo siūlo valstybinio pripažinimo siekiančioms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms užkirsti kelią tapti oficialiai valstybės pripažintomis.
Jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms tai šiuo metu valstybės nepripažintos religinės bendrijos oficialaus valstybės pripažinimo turėtų laukti ne kaip dabar yra nustatyta – 25-erius metus nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje,o turėtų dar palūkėti pusšimtį metų, kol joms sukaks 75-eri.
Pagal dabar galiojantį „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ valstybės nepripažintos religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus 25 metams nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje. V. Abramikienė siūlo šį terminą prailginti iki 75 metų.
Pasak įstatymo pataisą Seimui pateikusios konservatorės ji, esą, siekianti užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad valstybės pripažinimo siekiančios religinės organizacijos turi turėti „atramą visuomenėje“, galiojimą.
Štai tau ir visa kova su diskriminacija… Nei Konstitucija, įtvirtinanti tikėjimo laisvę, nei kas kitas mūsų, kitokių, neišgelbės, jei imamasi priemonių Seime.
Nebūk kitoks – būk kaip visi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!