Šermukšnių uogas geriausia skinti tuomet, kai jos pasidaro sodriai raudonos. Anksčiau sakydavo, kad reikia laukt šalnų. Bet tuomet uogos tampa susiraukšlėję, dažnai patamsėję, todėl nėra ko laukt ir padaryt šalnų imitaciją šaldiklyje. Uogų rasti nėra lengva, jos neauga miškuose, dažniausiai sodinamos pakelėse. Pakelių uogos netinka dėl suprantamų priežasčių, todėl geriausia išeitis – auginti kultūrinius šermukšnius savam kieme ar sode (jei tokį turite) arba važiuoti per kaimus, ten dar kur-ne-kur galima rasti šių medžių. Taigi.
Gerai prinokusiais uogas dedu į šaldiklį 2-3 dienoms, jei uogos tik ką nuraudę – tuomet 5-6. Ištrauktas iš kameros ir atšilusiais uogas kruopščiai apvalau nuo kotelių ir lapų, perplaunu, leidžiu apdžiūti ir pasiskaičiuoju kiek aš jų turiu. Matuoju litriniu stiklainiu.
Uogas suberiu į puodą. Tuomet imuosi cukraus, jo reikės pusę tiek, kiek buvo uogų, taigi 2 litrams uogų reikės 1 litro balto cukraus.
Juo užpilu uogas. Pradžioj šliūkšteliu stiklinaitę vandens ir užkaičiu puodą. Kai jau prasideda kunkuliavimas, uogas papildau kriaušėmis. Vienam litrui uogų skaičiuoju 1 kriaušę.
Jas nulupu, išsėklinu, supjaustau kubeliais ir sumaišau su uogomis. Verdu apie 45 min-1 val. Po to jungiu blenderį ir sutrinu masę iki vienalytės konsistencijos. Pasiruošiu mažučius stiklainiukus, pilu į juos kuo karštesnę uogienę, užsuku dangtelius ir stiklainius palieku apverstus ant rankšluosčio per naktį. Po nakties sunešu uogienę į rūsį.
Patarimas – visiškai netiks parduotuvinės Conference kriaušės, nepagailėkite pinigų ir pirkite, jei neturite savų, turguje, paragavę. Kriaušė turi būti didelė, saldi, sultinga ir standi.
