Su metais augančią nevaisingumo problemą mokslas pasiūlė spręsti šaldant kiaušialąstes. Šią procedūrą pacientams pradėjo reklamuoti ir kelios Lietuvos klinikos.
Paslauga besidominčioms moterims paaiškinama kaip vyksta vadinamoji vitrifikacija. Teigiama, jog tai ypač greitas užšaldymas, kai tirpalas virsta kieta medžiaga. Vitrifikacija vyksta dviem etapais. Iš pradžių iš ląstelės yra pašalinamas vanduo, o po to akimirksniu užšaldoma. Šio proceso metu nesiformuoja ledo kristalai, galintys pažeisti kiaušialąstę.
Gydytojai tikisi, kad vitrifikacija atvers didesnes galimybes ateityje biologinių vaikų susilaukti moterims, kurioms reikalinga chemoterapija ar radioterapija dėl vėžio, taip pat turinčioms problemų dėl kiaušidžių.
Kiaušialąsčių vitrifikacija plačiausiai taikoma kaip būdas išsaugoti nepanaudotas kiaušialąstes dirbtinio apvaisinimo metu, kuomet gautų kiaušialąsčių skaičius yra didelis, o spermatozoidų jas apvaisinti nepakanka. Tačiau vis dažniau kalbama apie tai, kad priežastys atlikti kiaušialąsčių šaldymą nebūtinai turi būti medicininės.
Kaip rašoma vienos klinikos tinklalapyje, šiuolaikinė moteris dažniausiai suteikia pirmenybę karjerai, tačiau amžius mažina galimybę pastoti ir sėkmingai išnešioti sveiką kūdikį. Tačiau „saugumo sumetimais moteris gali užšaldyti savo kiaušialąstes ir panaudoti jas vėliau".
Tai – tik pradžia
Kiek moterų Lietuvoje pageidauja kiaušialąsčių šaldymo? Kaip DELFI sakė daktarė A. Usonienė, pas mus šios procedūros kol kas nėra labai populiarios: „Yra pavieniai atvejai, kai kreipiasi moterys prieš chemoterapiją, vėžio gydymą. Tačiau Lietuvoje kalbėti apie socialinę galimybę jaunoms moterims užsišaldyti kiaušialąstes būtų sudėtinga. Manyčiau tai nebūtų tinkamas sprendimas, kuris leistų išspręsti problemas. Tokia galimybė yra, tačiau geriau užsišaldyti ir vėliau naudoti embrionus“.
„Lietuvoje nėra didelės praktikos šaldyti kiaušialąstes. Esame turėję kelis atvejus, tačiau rezultatai buvo įvairūs. Kaip ir galima būtų tai daryti, tačiau mes linkę koncentruotis į pacientus, kurie negali susilaukti vaikų su partneriu. Kalbant apie kiaušialąsčių šaldymą, reikėtų įstatymo, kuris reglamentuotų tvarką“, – DELFI sakė embriologas.
Vilniuje viešintis Rabino (Izraelio) medicinos centro Akušerijos-ginekologijos ir dirbtinio apvaisinimo departamento vadovas, profesorius Dovas Feldbergas šį klausimą vadino labai svarbiu, sprendžiant vaisingumo išsaugojimo problemą, kuri vis aktualesnė gimdymus vėlesniam laikui atidedantiems žmonėms.
Šaldo ir persodina kiaušidžių audinį
„Labai svarbu grupė moterų, kurių vaisingumą reikėtų išsaugoti, yra sergančiosios onkologinėmis ligomis. Deja, viena iš dešimties moterų yra linkusi sirgti krūties vėžiu. Jei moteriai bus taikoma chemoterapija ar radioterapija, jos vaisingumas praktiškai bus sunaikintas. Todėl vienas iš sprendimų – prieš gydymą paimti ir šaldyti kiaušidžių audinį, o kai moteris pagyja nuo onkologinės ligos, iš naujo jį įsodinti. Kai jis prigyja, moteris gali pati pastoti. Tokia yra siekiamybė.
D.Feldbergo žiniomis, naudojant šią technologiją pasaulyje jau gimė 40 vaikų, 5 iš jų – Izraelyje.
Kaip pasakojo gydytojas, Tel Avivo ligoninėje iš mergaičių, sergančių onkologinėmis ligomis, imamos kiaušidės, kurios taip pat užšaldomos: „Bandome paimti net labai mažus ir nesubrendusius kiaušinėlius, kuriuos užauginame laboratorijoje. Tą audinį saugome 10-15 metų ir kai mergaitė tampa suaugusia moterimi, jis būna įsodinamas atgal, kad ji galėtų sėkmingai pastoti“.
Paskaitą apie tai profesorius skaitys šeštadienį, konferencijoje „Prenatalinė, genetinė ir preimplantacinė diagnostika“.
Rabino medicinos centro Akušerijos-ginekologijos ir dirbtinio apvaisinimo departamento vadovas kaip vieną iš nevaisingumo priežasčių įvardijo vis vėlyvesnį šeimos kūrimą ir gimdymo atidėjimą. Jo duomenimis, net 25 proc. JAV moterų planuoja pirmąjį vaiką tarp 38-40 metų.
Kuria „vaisingumo banką“
„Izraelyje moterims nuo 31-41 metų, kurios kol kas neplanuoja kurti šeimos, leidžiama užšaldyti kiaušialąstes, taip sukuriant savotišką „vaisingumo banką“ ateičiai“, – sakė D.Feldbergas.
Pasak A. Usonienės, Lietuvoje nevaisingumo problema gali būti aktuali maždaug penktadaliui porų. Nevaisingumo gydymu mūsų šalyje užsiima 6 klinikos, 4 iš jų įsikūrusios Vilniuje. Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą.
Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Vyriausybė savo birželį pateiktoje išvadoje siūlo leidžiamų sukurti embrionų skaičiaus neriboti iki trijų, kaip nori konservatyvaus požiūrio šalininkai.
