Vis pagalvodavome, argi nenuostabu būtų praleisti atostogas tokioje gražioje šalyje. Kadangi esame savarankiškai keliaujanti šeima, tad nusprendę, kad atostogas praleisime Italijoje, sudėlioję savo kelionės maršrutą, išsinuomoję didesnį automobilį, leidžiamės į kelionę. Juk taip svajojome pamatyti gražiają Italiją, o vaikai – pabuvoti nuostabiame Italijos pramogų parke „Gardalande“.
Kelionėje viskas buvo labai gražu: Austrija, Alpės, Gardos ežeras, pramogų parkas „Gardalandas“, Piza, Pompėja, San Marinas, krištolo skaidrumo jūros.
Tačiau Romoje staiga viskas apsivertė tarsi aukštyn kojom. Visą dieną vaikščiodami po Romą ir gerėdamasi nuostabiais jos istoriniais šedevrais net neįsivaizdavome, kas mūsų laukia vakare pasiekus savo automobilį.
Šokas, ašaros... Automobilis išlaužtas, išnešta daug asmeninių daiktų, kompiuteriai, suvenyrai ir visas lagaminas su vaikų drabužėliais.
Liekam taip, kaip stovim. Labiausiai neramu dėl vaikų, juk drabužiai, kurie buvo sudėti lagamine, buvo būtent vaikų. Esame visiškoje neviltyje, jau ir temsta, į policiją neprisiskambiname, net nekelia ragelio! Susirandame prie Koliziejaus policininką, prašome padėti, prieina prie mūsų automobilio, paprašo dokumentų.
Automobilyje nieko net neapžiūri, o liepia važiuoti į netoli Koliziejaus esantį policijos postą ir parašyti pareiškimą. Šiaip ne taip parašome pareiškimą ir liekame kaip stovime – pavargę ir visiškoje neviltyje.
Naktį praleidžiame automobilyje, nes nespėjame gauti nakvynės, bet suprantame, kad negalime pasiduoti neigiamoms emocijoms, turime kilti, atrasti jėgų savyje, juk žinome, niekas mums nepadės. Braukdami karčias ašaras nusprendžiame palikti Italiją taip ir neaplankę žaviosios Venecijos, bijome, kad galime likti ir be likusių daiktų, o gal net ir be automobilio.
Keldami sau nuotaiką bandome toliau mėgautis atostogomis ir keliaujame Koatiją pailsėti. Ten atsigauname, bet vis prisimindami kokią nuoskaudą patyrėme būdami Italijoje.
Grįžę iš kelionės ilgai dėliojome ir turbūt dar ilgai dėliosime savo mintis, ką padarėme blogai, kad pasirinkome Italiją. Gal tiesiog nereikėjo Italijos, o gal tiesiog nereikėjo į Romą vykti, gal nereikėjo imtis tiek daiktų, gal būtume išsivertę ir be jų, juk tiek daug pasiėmę buvome, bet nežinai, kas tavęs laukia, o tiesiog klystame tam, kad pasimokytume. Bet kartu suprantame, kad keliauti – nuostabu, juk atostogos, kad ir kokios jos bebūtų, vis tiek bus nepamirštamos, nors kartais kelias būna nuklotas spygliais, bet nepasiduodi ir eini tolyn, kur veda naujas kelias ir už horizonto prasideda nauja diena.
Tokios buvo tos mūsų atostogos – smagios, nepamirštamos, bet kartu ir labai karčios. Italija labai graži šalis, kurią tikrai įsimylėjau, bet joje nesaugu, nes nėra tvarkos. Suprantu, kad italai turi ką parodyti, bet jie nesirūpina turistais, jokios pagarbos ten nėra, tik žiūrima, kaip pasipelnyti.
Tad visiems keliautojams, kurie nukentėjo net tik Italijoje, bet tiesiog atostogaudami ir ne tik, reiškiu gilią užuojautą, nes niekas kitas geriau nesupras už tą žmogų, kuris pats tai patyrė. Naivu tikėtis, kad mūsų daiktai atsiras. Aš verkiu iki šiol, nes daug Italijoje praradau, bet apkabindama savo vaikus vis sakau, kaip gerai, kad vaikai yra šalia, o svarbiausia, kad esame visi kartu!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!