Vienos iš jų metu skrisdamas bombonešiu B-25 virš Prancūzijos miesto Avinjono vos liko gyvas. Nors turint omeny skrydžių skaičių, mirtis turėjo jį pasiglemžti mažiausiai triskart. Vidutinis mirtingumas misijų metu siekė 5 %.
Karą jam pavyko pergyventi, tačiau patirtys ilgai persekiojo, tad 1953-iaisiais ėmėsi rašyti romaną. Knygą, į kurią suguldė asmeninę patirtį, užtruko parašyti aštuonerius metus. Verta pažymėti, kad Josephas Helleris baigė tris universitetus – Niujorko, Kolumbijos ir Oksfordo, buvo Pensilvanijos koledžo mokytojas, pasibaigus karui kūrė reklamas.
Knygos „22-oji išlyga“ (angl. Catch-22) pavadinimas yra nuoroda į išgalvotą ir neegzistuojančią biurokratinę išlygą. Anglakalbėse šalyse jis tapo frazeologizmu, reiškiančiu užburtą ratą – situaciją, į kurią patekęs žmogus neturi jokios vilties ištrūkti, nes bet kuris pasirinkimas vestų tik į naują bėdą.
Vis dėlto frazeologizmas galėjo skambėti ir kiek kitaip: pradinis knygos pavadinimo variantas buvo „18-oji išlyga“. Skaičius 18 buvo pasirinktas tikslingai – Hellerio tėvai buvo Rusijos žydai, emigravę į JAV, o judaizmo tradicijoje skaičius 18 siejamas su reikšme „gyvas“.
Tačiau leidybos agentai reikalavo pavadinimą pakeisti – tuo pat metu išleistas kitas romanas apie karą, kurio pavadinime buvo skaičius 18, galėjo klaidinti knygos skaitytojus. Neįtiko ir skaičiai 11 (kaip tik pasirodė filmas „Oušeno vienuoliktukas“), 17 (bijojo, kad maišys su filmu apie karo lakūnus „Stalag 17“), o skaičius 14 leidėjams pasirodė ne itin juokingas. Galiausiai buvo nuspręsta – romanas vadinsis „22-oji išlyga“. Skaičius 2 siejamas su déjà-vu, pasikartojančiais įvykiais, o jų gausu romane.
Su 22-ąja išlyga knygos veikėjas kapitonas Josarjanas susiduria tuomet, kai iš karo mėsmalės bando gelbėtis apsimesdamas bepročiu, „mat visai nepažįstami žmonės šaudydavo į jį iš patrankų, kai jis pakildavo į orą mėtyti ant jų bombų“. Tačiau nors 22-oji išlyga teigė, kad bepročiams turėtų būti uždrausta skraidyti, baimė dėl savo saugumo įrodo sveiką protą. „Tai bent kliūtis – 22-oji išlyga“, – pagarbiai švilpteli Josarjanas. Ir tikrai – geresnių nebūna.
Helleris yra įsitikinęs, kad beprotystę dažnai priimame kaip savaime suprantamą ir stengiamės jos nepastebėti, o melagystes ir apgaulę atskirti nuo tiesos mums pritrūksta valios: „Visi mano knygoje kaltina vienas kitą pamišimu. Atvirai sakant, manau, visa visuomenė yra pamišėliai, o klausimas būtų, ką sveiko proto žmogus veikia tarp trenktų?“
Įdomu tai, kad nors priešai yra vokiečiai, su jais kaip priešiška jėga romane nesusiduriame. Josarjaną labiau baugina jo paties armija, kvaili pulkininkai, drąsiai siunčiantys savo vyrus į mirtinas misijas ir nuolat didinantys reikalaujamų skrydžių skaičių. Josarjano žodžiais tariant: „Priešas yra kiekvienas, kas ruošiasi tave nudėti, nesvarbu, katroje pusėje jis kaunasi. Ir nepamiršk to, nes kuo ilgiau tai prisiminsi, tuo ilgiau gali likti gyvas.“
Vos išleista knyga sulaukė įvairių reakcijų – vienus ypač originalus ir puikiu humoro jausmu pasižymintis romanas sužavėjo, kitus pribloškė. Vis dėlto į perkamiausių knygų topus romanas pateko prieš prasidedant Vietnamo karui. Jaunoji amerikiečių karta jausdama grėsmę būti pašaukta į karą, kurio nesuprato, tapatinosi su Josarjanu, kaip ir jis, jaunuoliai jautėsi pakliuvę į nepavydėtiną situaciją. Prieš karą nusiteikę amerikiečiai skandavo „Josarjanas gyvena“. Knyga ėjo iš rankų į rankas, netrukus buvo parduota 10 mln. knygos egzempliorių, pastatytas filmas.
Praėjus daugiau kaip penkiasdešimčiai metų nuo knygos išleidimo, tiek skaitytojai, tiek kritikai Josepho Hellerio „22-ąją išlygą“ mini kaip vieną geriausių XX amžiaus romanų. „22-osios išlygos“ grožis – tai gebėjimas šokinėti tarp tragizmo ir komiškumo. Kai trūksta logikos, absurdiškos situacijos gali būti net labai juokingos, kita vertus, kai jos paliečia atskirų žmonių gyvenimus, tampa baugu ir baisu. Rimtai šmaikštaujama, kad knygą, kuri jau tapo modernia klasika, privalo perskaityti visi pasaulio lyderiai, o paskui parašyti jos recenziją, kad įrodytų, jog ją suprato.
*************
Paskutiniai Antrojo pasaulinio karo mėnesiai Amerikos kovinės eskadrilės menamoje bazėje Italijoje. Pagrindinis veikėjas – kapitonas Josarjanas, paklaikęs ir įbaugintas, nes tūkstančiai žmonių, kurių jis nėra nė akyse regėjęs, siekia jį nužudyti. Tačiau didžiausias Josarjano priešas – jo paties armija, kvaili pulkininkai, didinantys reikalaujamų skrydžių skaičių ir siunčiantys vyrus į mirtį. Po 50 skrydžių Josarjanas, tikėdamasis grįžti namo, apsimeta bepročiu, bet susiduria su absurdiška kliūtimi – 22-ąja išlyga, aiškinančia, kad sveiko proto kariai turi vykdyti kovines užduotis, o baimė dėl savo saugumo kaip tik ir įrodo sveiką protą. Taigi tai užburtas ratas, iš kurio ištrūkti nėra galimybių.
Vienas garsiausių XX a. romanų satyriškai vaizduoja karą ir visuomenę. Atskleidžiamas moralinis konfliktas tarp biurokratinės mėsmalės ir žmogiškumo, kuris nedelsiant paaukojamas, jei to reikia sistemai. Autorius dar kartą primena, kad dažnai beprotybę priimame kaip savaime suprantamą ir stengiamės jos nepastebėti, o melagystes ir apgaulę atskirti nuo tiesos mums pritrūksta valios.
Josephas Helleris (1923-1999) išgarsėjo pirmuoju romanu „22-oji išlyga“ (CATCH-22), įtvirtino juoduojo humoro romaną ir turėjo daugybę sekėjų.
