Liaudyje sakoma: kartais šaukštas deguto statinę medaus sugadina.
Pernai teko pabuvoti Šventojoje, tad labai apsidžiaugėme, kad turėsime galimybę išvysti savo mylimą aktorių monospektaklyje „Alus, žuvis ir ji“.
Pavadinimas bylote bylojo, kad vakarą praleisime šauniai, o juoko dozės pakaks visam likusiam laikui Šventojoje. Pasirodo, mes suklydome: aktorius į sceną išėjo nepasiruošęs, pasakojo primityvias istorijėles - be jokio idėjinio turinio, prasminių sąsajų - ir pats kikeno daugiau negu žiūrovai.
Galbūt jis tikėjosi, kad į Šventąją suvažiuoja tik nieko neišmanantys prasčiokai, vieno politiko pavadinti „runkeliais“, ir banalūs, lėkšti, be jokios gilesnės minties juokeliai, „sumesti“ į skambiai pavadintą monospektaklį, jiems bus pats tas.
Ir koks paradoksas - „runkeliai“ liko ne tik nusivylę, bet dargi ir gerokai pasipiktinę: juk ir bilieto kaina atvirkščiai proporcinga aktoriaus įdėtoms pastangoms.
Šiemet vėl netyčia užklydome į Šventąją ir akys užkliuvo už tos pačios afišos, kurioje buvo kviečiama apsilankyti... aktoriaus M. Jampolskio premjeroje „Alus, žuvis ir ji“...
Palaukit, palaukit - kokia premjera?
Susisiekę su aktoriaus vadybininku „Titanike“ išsiaiškinome, kad programa ta pati. Ot, galvojame, pernai, matyt, dar ne visi „runkeliai“ suspėjo išvysti tą šedevrą, kurio pabaigoje net nuskambėjusi jautri daina „Tuk - tuk, širdele, tuk - tuk“ nebegalėjo išsklaidyti slogių emocijų.
Gailimės, kad tąsyk po renginio nepriėjome prie aktoriaus ir pažvelgę jam į akis nepaklausėme, kodėl švaisto savo talentą tokiems niekniekiams, apgaudinėja ir negerbia savo žiūrovo, kuris iš jo laukia šventės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!