Kokius skirtumus tarp trijų Baltijos tautų įžvelgia patys gyventojai, pasidomėjo DELFI.ee žurnalistai. Jie pasiteiravo skaitytojų, ką jie mano apie lietuvius bei latvius. Pasirodo, estų akimis esame karališka tauta ir „velniškai gerai“ rengiamės!
Nuomones pateikiame žemiau:
Man susidarė įspūdis, kad latviai yra nuovokesni už estus. Kadaise atsitiktinai pažiūrėjau kažkokią laidą apie robinzonus. Mes taip pat turėjome puikių dalyvių, bet galiausiai nugalėjo, vis dėlto, latviai. Nuo to karto mano nuomonė apie juos yra kur kas geresnė. Lietuviai – sena karališka tauta. Mąstant logiškai, jie turėtų labiau pasitikėti savimi ir geriau galvoti apie save.
***
Savu laiku Rusijos armijoje, kai visos trys tautos buvo kartu, lietuvius mes laikėme karjeristais. Estų vaikinams nerūpėjo padaryti karjerą rusų armijoje. Ir dabar komentaruose su nuostaba lietuvių kalba kartais rašoma, kodėl estai rusų armijoje likdavo eiliniais kareiviais. Mums tai yra aišku – juk tai svetima kariuomenė.
***
Estai ir latviai labiau tarpusavyje panašūs. Juk didžioji lietuvių dalis yra katalikai, o latviai ir estai – daugiausia liuteronai. Kaimų gyvenimas Latvijoje ir Estijoje taip pat panašus. Tokių kaimų, kuriuose namai rikiuotųsi palei kelią, pas mus nėra, o Lietuvoje yra.
***
Pastaraisiais metais dėl savo darbo bendrauju su abiejų šalių atstovais. Ir tie, ir anie yra tokie patys, kaip ir estai. Sunku įvardyti bendrus bruožus. Yra ir blogų, ir gerų žmonių. Iš esmės mes tokie panašūs pagal įsivaizdavimą. Lyginant su suomiais ir rusais mūsų skirtumai yra kur kas didesni. Vis dėlto lietuviai turi pora bruožų, kurie skiria juos nuo estų ir latvių. Jie yra kur kas religingesni ir iš jų dažnai sklinda didingai tautai būdingas mentalitetas, kai jie linksta pervertinti savo vaidmenį, todėl atrodo labiau pasipūtę, tačiau ne tiek, kaip rusai ir lenkai. Su lietuviais, ir ypač latviais, lengviau rasti bendrumų, negu skirtumų. Tai mandagios, darbščios ir išsilavinusios tautos. Mane ir vieną latvį dažnai palaiko tos pačios šalies atstovais, o kartais klausinėja mūsų ne tos kalbos žodžių. Priežastis ta, kad mūsų elgesys panašus, panašus požiūris, panašios šventės, mes abu kuklūs ir tylūs. Mes suprantame pokštus ir vienas kito darbinę rutiną.
***
Per ledo rutulio rungtynes visada sergu už Latviją, o per krepšinio varžybas – už Lietuvą. Žinoma, jei Lietuvos varžovė yra ne Estija.
***
Latviai ir lietuviai turi tai, ko neturi Estijos gyventojai – nacionalinę savigarbą: kasdienę, neįkyrią, tačiau vis tiek nepalaužiamą. Per pastaruosius dešimt metų gana dažnai lankiausi tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tačiau šių šalių prekybos centruose neišgirsi tokios pornografinės reklamos rusų kalba, kaip Estijoje. Gatvėse savo prekes siūlantys ar lankstinukus dalijantys žmonės taip pat kalba vietos kalba, o ne prieina brukti savo prekių rusų ar suomių kalba. Tik tada, kai leidi suprasti, kad nekalbi latviškai ar lietuviškai, pradeda kalbėti suomių ar rusų kalba – šias kalbas jie moka gana gerai.
***
Latviai ir lietuviai rusų armijoje 1970 – 1972 metais buvo geriausi mano draugai. Lietuvai visai nebuvo karjeristai, kaip sakė prieš tai rašęs asmuo. Jie buvo geri specialistai: vienas buvo batsiuvys, antras – siuvėjas, trečias – kirpėjas ir t.t. Vienas draugas lietuvis taip pat buvo įdarbinęs mane savo padėjėju vienoje kiaulių fermoje. Deja, tik porai mėnesių. Jis buvo kirpėjas ir eidavo į kaimą daryti šukuosenų už naminę degtinę. Tuomet jam nebeleisdavo išeiti už tvoros ribų.
Islandų turistai, kurie keliavo po Baltijos šalis autobusu, sakė, kad Estija ir Latvija labai panašios: ypač maži miesteliai ir vienkiemiai kaimo vietovėse. Lietuva jiems pasirodė jau visai kitokia. Kaip jie nustebo išgirdę, kad estų ir latvių kalbos yra visiškai skirtingos ir mes vieni kitų apskritai negalime suprasti. Jiems latvių ir estų gyvenimo būdai pasirodė tokie panašūs, kad būtinai turėjo būti panašios ir kalbos.
***
Lietuviai yra išdidesni, bet nepasipūtę. Lietuva kadaise buvo didelė kunigaikštystė, ji taip pat turi savo bajorystę.
***
Lietuviai daugelyje sričių yra geresni už mus, pavyzdžiui, jie turi puikų mados ir stiliaus jausmą. Jie velniškai gerai rengiasi. Į seksą jie žiūri labai laisvai – tiek iki santuokos, tiek ir jos metu. Niekur nemačiau tokios bažnyčių koncentracijos kaip Vilniuje – yra kur paprašyti atleidimo už nuodėmes. Juk nėra prasmės statyti bažnyčią, jei neturi nuodėmių, už kurias reikėtų prašyti atleidimo.
***
Lietuviai moka pardavinėti savo daiktus kitiems. Jie turi kažką, ką būtų galima pavadinti Bizantijos prisilietimu: kitaip negu estai ir latviai, jie su motinos pienu gauna sugebėjimą prekiauti tiek su rusais, tiek su turkais, tiek su Briuseliu.
***
Estai, vasarą vietoj Rygos važiuokite į Vilnių! Daugelio estų nuostabai, ten gyvena 800 tūkst. žmonių, o miestas – istorinis ir šiuolaikiškas vienu metu. Miesto centre rasite neįtikėtinai gražius parkus ir lauko kavines – miesto valdžia įdėjo daug pastangų, kad džiugintų savo gyventojų akis. Ypač daug pagyrų nusipelno vietos alaus kultūra.
***
Juokingas lietuvių bruožas tas, kad 90 proc. daugumos įmonių darbuotojų yra vadybininkai arba direktoriai.
***
Lietuviai patinka labiau. Vaikystėje šalia mūsų gyveno viena lietuvių šeima. Suaugusios seserys dvynės Alia ir Ona bei jų mama man, mažai mergaitei, buvo pačios gražiausios tetos. Jos gražiai rengėsi ir gerai kalbėjo tiek estiškai, tiek lietuviškai. Vėliau jos viena po kitos ištekėjo už tokių pačių nuostabių vyrų. Su lietuviais susidurdavau ir vėliau – jie išdidūs, turintys dideles šeimas, tikintys ir tvirti. Su latviais kontaktų buvo mažiau, bet yra tekę kartu su jais dirbti. Latviai buvo vieni sąžiningiausių, atviriausių ir nuoširdžiausių žmonių, kuriuos esu pažinojusi. Laikykimės drauge, nes mūsų tiek mažai!
***
Estai trokšta būti panašūs į suomius, bet iš tikrųjų mes labiau panašūs į latvius ir vokiečius – 700 metų bendros istorijos atliko savo darbą. Darbo reikalais dažnai lankausi tiek Latvijoje, tiek Suomijoje. Suomijoje, žinoma, šaunu, tačiau Latvijoje labiau jaučiuosi kaip namie – mes tarsi ant vienos bangos, ypač su latviais Vidžemėje.
***
Jei estai patys naikina savo kalbą, tai latviai to nedaro. Pažiūrėkite bent per televiziją: latvis su užsienio žiniasklaida bendrauja per vertėją: ne dėl to, kad nemokėtų užsienio kalbos, bet dėl to, kad gerbia savo kalbą. Jei latviai kovotojus už laisvę pagerbia valstybiniu lygiu, tai mūsų vyriausybės nariai bijo suvažiavimų, tarsi senas velnias kryžiaus. Latviai visada geriau priimdavo Estijos delegacijas, negu mes jų.
***
Latvija įgyvendino gerą mokyklų reformą, o mes negalime to padaryti. Nepaisant estų pajuokų, latvis visose srityse yra vertesnis pagyrimo, negu estas.
***
Latviai – mandagūs žmonės. Seku Latvijos žiniasklaidos priemones, mokausi kalbos ir kartais užsuku pas juos į svečius. Atrodo, kad jie pagarbiau elgiasi estų atžvilgiu, negu mes – jų. Tačiau jie turi nemažai gerų anekdotų apie apsnūdusius estus, jie dažnai giria, kad estai vėl sugebėjo kažką atlikti greičiau negu jie. Netgi Toomas Hendrikas Ilvesas jų šalyje populiaresnis negu pas mus!
***
Latviai arba senovės lyvių palikuonys – tarsi sava tauta. Ryga – primena namus ir yra maloniai didelė. Pietiniai Estijos ir šiauriniai Latvijos miestai iš tikrųjų labai panašūs, nekalbant apie kaimus. Eilinis latvis nuo eilinio esto skiriasi kur kas mažiau, negu salų gyventojai – nuo Verumos gyventojų.
***
Latvis sako, kad ten kur yra trys latviai, atsiranda keturios partijos. Jiems sunku pasitikėti kitais žmonėmis, tačiau estais jie pasitiki su džiaugsmu.
Norite pasidalinti savo nuomone? Tai galite padaryti žemiau!
