Išėjome su draugais pasivaikščioti į mišką. Grožėjomės šviežia augalija, pavasario žiedais, o jau paukščių balsų balsai liejosi vienas per kitą! Taip gera ištrūkti iš miesto į gamtą, pakvėpuoti grynu oro, pailsinti nuo kompiuterio pavargusias akis.
Didžiausias atradimas buvo staiga išlindus iš miško atsivėręs gražuolis Merkys. Tai buvo ne paprastas krantas, o tikri skardžiai. Smėlėti skardžiai į Merkio kilpą. Dar nebuvau mačiusi nieko panašaus.
Prisėdome pasigrožėti gamtos didybe, pasisemti jos ramybės ir pasiklausyti miesto žmogui neįprastos tylos, trikdomos tik paukščių balsų.
Nežinau, ar galiu rekomenduoti visiems apsilankyti prie Merkio skardžių, nes tos vietos grožis ir yra tame, kad tai yra žmogaus dar nesuniokotas gamtos kampelis. Tačiau, jei šią vasarą grybausite ar uogausite Pamerkių apylikėse, užsukite pasisveikinti su Merkio kilpa ir smėlėtais skardžiais.
Liucija
******
Šis rašinys yra atsiųstas konkursui „Žavingas Lietuvos kampelis, kurį netikėtai atradau“. Kviečiame dalyvauti ir jus!
