Jei įstatymo projektą Seimas sugebės priimti dar prieš išeidamas vasaros atostogų, tai bus galima vertinti kaip racionalų žingsnį, pereinant nuo mūsų šalyje paplitusios skubotos įstatymų leidybos prie planingos mokesčių politikos.
Niekam ne paslaptis, kad verslo procesai planuojami žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, o mokestinė aplinka – vienas svarbiausių aspektų, kurie įvertinami planuojant investicijas ir plėtrą. Deja, ilgą laiką Lietuvos įstatymų leidėjai į tokius verslo poreikius žiūrėjo pro pirštus – sprendimai būdavo priimami paskubomis, neatlikus išsamesnės situacijos analizės ir nesilaikant jokios strategijos, o tik stengiantis užlopyti svarstomame biudžete atsiradusias skyles. Pritrūkus pinigų, akcizo didinimas būdavo pasitelkiamas kaip bene paprasčiausias kelias papildyti biudžetą.
Tokiu būdu ne tik nepasiekiami valstybės fiskaliniai tikslai, bet ir sukuriamos problemos verslui, kainų šoką patiriantys vartotojai išaugina šešėlinę rinką, smunka legalios veiklos apimtys. Užsienio investuotojams tokie politiniai viražai signalizuoja apie Lietuvą, kaip neprognozuojamos mokestinės aplinkos valstybę.
Tiesa, praėjusiais metais Finansų ministerija šioje srityje pabandė įnešti teigiamų poslinkių – akcizai buvo didinami tolygiai, taip pat parengtas ir tarifų alkoholiniams gėrimams didinimo planas. Tačiau įstatymiškai šie planai įtvirtinti nebuvo, todėl yra nepatikimi.
Tam, kad verslas turėtų užtektinai laiko pasiruošti ir galėtų planuoti gamybos apimtis, būtina turėti ilgalaikę strategiją ir aiškius planus 3-6 metams bei nuosekliai jų laikytis. Ne mažiau svarbu – tam tikru reguliarumu vertinti aplinkos pokyčius, šešėlinės rinkos mastą, prognozuoti akcizų politikos nuostatų keitimo poveikį vartotojų elgsenai, verslui.
Akcizai – valstybių pamėgtas mokestis, nes gana nedidelėmis pastangomis gali būti surenkamos didelės įplaukos į valstybių biudžetus. Mūsų šalyje iš akcizų surenkama 12 proc. nacionalinio biudžeto pajamų. Tačiau dideli akcizo tarifai mažina akcizo kaip fiskalinės priemonės efektyvumą. Jie yra pagrindinė kontrabandos ir šešėlinės prekybos priežastis, dėl kurios valstybei sunkiau surinkti ne tik akcizus, bet ir kitus mokesčius.
Akcizų pajamų planas nebuvo vykdomas visą 2008-2013 m. laikotarpį, 2014 m. buvo pirmieji metai nuo 2007 m., kuomet akcizo pajamų planas buvo įvykdytas – faktinės pajamos planą viršijo 3,3 proc. Tačiau šešėlio mastai vis dar dideli. Per 2014 m. dėl šešėlinės rinkos išplitimo valstybė negavo apie 1,2 mlrd. Lt (arba 360 mln. Eur) pajamų iš akcizų ir PVM mokesčių.
Įvedant naujus akcizų tarifus svarbu nedaryti drastiškų pakeitimų – akcizo pokyčio sukeltas mažmeninės prekės kainos pokytis neturėtų viršyti 10 proc. Didesni pakeitimai turėtų būti daromi laipsniškai ir planuojami iš anksto. Priešingu atveju keičiasi vartotojų elgsena, išauga šešėlinės prekybos augimo rizika ir kyla akcizų surinkimo problema.
Svarstant apie naujus akcizų įstatymo pakeitimus ne mažiau svarbus ir akcizo tarifų subalansavimas tarp konkuruojančių produktų, kad būtų užtikrintos sąžiningos konkurencijos sąlygos. Tabako rinkoje ši problema pripažinta ES lygiu ir naujojoje direktyvoje imtasi priemonių priartinti konkuruojančių tabako gaminių apmokestinimą. Lietuvoje tarifų disbalanso problema aktualiausia alkoholinių gėrimų rinkoje, kur 1 proc. etilo alkoholio apmokestinimo lygis skirtingose alkoholinių gėrimų kategorijose (alus, degtinė, vynas ir kt.) skiriasi daugiau kaip 4 kartus, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 2,3 karto.
Nesubalansavus šių tarifų, skatinamas mažiau apmokestinamų produktų vartojimas ir taip prarandamos mokestinės pajamos. Akcizinių prekių vartotojai (ypač jautriausi kainai) skaičiuoja labai gerai ir kai kurias atvejais atrodytų nedideli akcizų politikos pokyčiai gali lemti drastiškus vartotojų elgsenos pokyčius ir migraciją nuo vienų akcizinių prekių grupių prie kitų. Ydinga ir tai, kad nesubalansuoti akcizai sukuria nevienodas konkurencines sąlygas.
Tačiau panašu, kad Seimui pateiktame Akcizų įstatymo pakeitimo projekte, į ekspertų ir verslo rekomendacijas jau buvo įsiklausyta. Belieka tikėtis, kad įstatymai bus priimti laiku, o tai padės savo tikslų siekti tiek valstybei, tiek verslui.