Šiemet, priešingai nei ankstesniais metais, buvau visiškai atsiribojęs nuo eurovizinių naujienų. Nesekiau nei mūsų nacionalinės atrankos, nei mūsų saldžiosios porelės konkurentų atrankų. Iš kitos pusės, taip buvo netgi įdomiau laukti vakaro pasirodymų, kai neturėjau nei favoritų, nei išankstinių nusistatymų. Ir vis dėlto... Niekas manęs pirmame pusfinalyje nenustebino.
Dauguma pasirodymų buvo blankūs, neįsimenantys, šabloniški. Pirmu numeriu į sceną išėję moldavai aiškiai pareiškė, kad net neketina ieškoti nieko naujo. Jų pasirodymą vertinčiau kaip visiško banalumo ir primityvizmo kokteilį su labai pavojingu balansavimu ant vulgarumo ribos. Nepadėjo net balkaniškas užnugaris.
Po jų sekę armėnai bent jau atėjo labiau apsirengę. Bet aš jų tiesiog nesupratau. Daina – kažkoks taršalynas, per sudėtinga „Eurovizijai“, neįsimenanti. Kasmet jų pasirodymai nuobodėja. Pateko, nes armėnai. Nieko gero negaliu pasakyti ir apie belgus. Nors daina iš trijų girdėtų buvo arčiausiai mano skonio, bet ryškaus akcento, įsimintinumo pasigedau. Vargu, ar tai daina verta finalo. Pateko tik dėl to, kad belgas gražus.
Nyderlandai nieko naujo irgi nepasakė – „vai vai vai vai“, bet dar labai toli iki prieš porą metų buvusios Anouk (nors ir jos rašyta daina). Kita vertus, nors buvo ir eilinė eurovizinė daina, bet iš pirmų keturių pasirodymų man patiko labiausiai, nes buvo įsimintina, su ganėtinai stipriu ir švariu vokalu. Turėjo patekti. Nepateko, nes olandai neturi draugų. Suomiai išvis iškrito iš formato. Aš jų nesupratau. Aišku, gerai, kad žmonės nesėdi užsidarę, dainuoja, bet ar „Eurovizija“ yra ta vieta, kur reikėjo būtinai juos atvežti pasirodyti, aš nežinau. Šansų patekti toliau jie tikrai neturėjo.
Graikai savo reputacijos nesusigadino. Tai buvo stipri, efektinga daina, nors ir eurovizinė, be didesnių ambicijų parodyti ką nors išties naujo ir įspūdingo. Kitaip sakant, graikai namų darbus padarė, bet aukščiau savęs neiššoko. O štai estai iš tiesų man patiko. Jų pasirodymą prarijau kaip skanėstą net nekramtęs. Ir užsimaniau dar vieno. Galbūt pati daina ir nebuvo kažkas tokio, bet lengvas ritmas, saikingas pasirodymas, įdomi vizualizacija tikrai išsiskyrė tarp visų tų karnavalinių parodijų. Tai rimta ir stipru. Šaunuoliai.
Makedonams nepasisekė turbūt dėl to, kad ėjo iškart po estų. Po vieno gero pasirodymo, sekantis, jei nėra pramušantis prieš tai buvusį, visada atrodo blankokas. Kažko ypatingo gal ir nebuvo, bet bendram kontekste makedonai man patiko. Nusivyliau, kad nepateko. Kita vertus, į finalą Makedonija dažnai nepatenka, nemėgstami jie tarp Balkanų.
Serbų dainos koncepcija buvo įdomi. Labai laiku sugalvojo pajungti visas apsukas ir, sakyčiau, kone dramatiškai pakeisti dainą, nes jau buvau spėjęs juos visai nurašyti. Vis dėlto pats pasirodymas baisus. Visko ten buvo per daug. Bent jau galėjo tiek neišryškinti atlikėjos apvalumų, kad daugiau nieko per juos ir nematytum. Beje, ir iš vokalinės pusės man pasirodė ne visai švarios natos, trūko skambesio. Patekti į finalą padėjo balkaniška prigimtis ir konkurentų nebuvimas šioje svorio kategorijoje.
Vengrai man buvo neįdomūs, gerai padainavo, bet neįdomūs. O po tokios serbės dar ir labai blankiai atrodė. Pateko turbūt tik dėl to, kad tų vengrų po visus Balkanus pilna išsimėtę. Dėl baltarusių nepatekimo į finalą aš asmeniškai ne tiek nusivyliau, kiek supykau. Čia labiausiai ir pasireiškė eurovizinis balsavimas su visu savo negražumu. Taip, daina iki skausmo standartinė eurovizinė, bet ji buvo stipri, sustyguota – imk ir vartok, o dabar į finalą pateko tikrai nemažai gerokai silpnesnių pasirodymų. Visa baltarusių nelaimė, kad Vakarų Europai ir Balkanams jie visai neįdomūs, o rusai mieliau balsuoja už armėnus nei už savo brolius.
Rusija su išgirtąja Polina Gagarina vis dėlto man atrodė silpniau nei baltarusiai. Nebuvo ryškaus pasirodymo akcento, o ir pati Polina pasirodė kažkokia pavargusi, be ugnelės. Tiesiog daina kaip daina. Į finalą pateko, kaip visada, dėl to, kad pilna buvusiai imperijai lojalių gerbėjų.
Danai pučia savo dūdą nors tu ką. Jau seniai nusibodęs tas pozityvaus daniško stiliaus popsas. Tikrai blankus, nieko naujo nepasakęs pasirodymas, galėjęs sudominti tik tuo stiliumi gyvenantį klausytoją. Europa atitinkamai tai ir įvertino. Nieko įdomaus neparodė ir albanai. Apskritai, tai turbūt buvo pati neįdomiausia albanų daina ever, nors paprastai man albanai patinka. Jokios intrigos, jokio polėkio – tiesiog atėjau ir padainavau. Į finalą išlindo tik su Balkanų padovanotu bilietu. Tą patį galiu pasakyti ir apie rumunus.
Konstatuoju: pabaigoje pasipylė nuobodūs euroviziniai pasidainavimai. Niekas iš esmės toje dainoje man ir neįsiminė. Rumunija, turinti aukštą reputaciją „Eurovizijoje“, šį kartą galėjo geriau paieškoti stipresnio atlikėjo ar dainos. Konkursą pabaigė Gruzijos pasirodymas. Po kelių iš eilės sekusių beviltiškų prašymų padovanoti bilietus į finalą, Gruzija pasirodė kur kas stipriau. Nemažai davė ir atlikėjos įvaizdis, charizma. Bet daina nebuvo lengvai įsimenanti, gal kiek per sudėtinga „Eurovizijai“. Gerai, kad pateko, nes vis tik tai buvo vienas ryškesnių pasirodymų.
Apibendrinant visą pasirodymų puokštę, negaliu pasidžiaugti pamatęs kažką tokio, dėl ko būčiau galėjęs pamesti galvą, kad kitą dieną negalėčiau ištverti neniūniavęs. Vienas geras dalykas, kad šįkart konkursinėje programoje buvo apsieita be neįprasto plaukuotumo ar papingųjų sviesto mušėjų, kas duoda vilties, kad šiemet vis dėlto nugalės daina, o ne parodija.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Naktinėms aistroms po pirmojo „Eurovizijos“ pusfinalio aprimus, galima dar kartą prisiminti vakarykščius pasirodymus, dainas ir apsvarstyti ne tik šių metų konkurso lygį, bet ir tai, kokie yra lietuvių šansai.
Žiūrėjote pirmąjį pusfinalį? O gal konkursą ignoruojate ir turite tvirtą nuomonę apie tai, kodėl jo žiūrėti neverta? Norite pasidalinti mintimis apie lietuvių pasirodymą? Laukiame Jūsų nuomonių!
Jomis galite dalintis žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt! Savo nuomone galite pasidalinti spausdami pilką mygtuką šiame tekste.