"Iki šiol tvarkos ten trūko, nes nebuvo aiškumo, kaip reglamentuoti prieplaukos steigimą, jos priklausomybę. Dabar aišku, kam gali priklausyti prieplaukos ir iš ko pareikalauti atsakomybės", - sakė Eltai komentuodamas ketvirtadienį priimtą dokumentą V. Stankevičius.

Papildytas Vidaus vandenų transporto kodeksas numato, kad vidaus vandenų prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privačios.

V. Stankevičius pažymėjo, kad priėmus kodekso pataisas bus sudarytas iki šiol nebuvęs vidaus vandenų laivų registras. Parlamentaras tikisi, kad išsispręs ir buvę nesusipratimai, susiję su licencijavimo tvarka.

Vidaus vandenų transporto kodekso papildymu keičiamos vidaus vandenų transporto bei vidaus vandenų laivo sąvokos. Kodeksas taip pat papildytas laivybos, žvejybos, asmeninio laivo, plūduriuojančio įrenginio bei plūduriuojančios priemonės apibrėžimais.

Kodekse supaprastinti reikalavimai steigti mažas privačias prieplaukas, išsamiau aptarti teisės verstis keleivių vežimu vidaus vandenų keliais ir krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais licencijavimo reikalavimai. Pataisytame kodekse yra įtvirtinti techniniai reikalavimai žvejybos laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.

Tikimasi, kad kodekse reglamentuotas keleivių bei krovinių vežimo laivais veiklos licencijavimas padės užtikrinti laivybos saugumą.

Vidaus vandenų transportas, kaip numato kodeksas, apima keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimą, žvejybą, buksyravimą, vidaus vandenų transporto priemonių bei hidrotechnikos statinių eksploatavimą ir remontą, vidaus vandenų kelių, uostų ir prieplaukų, ryšių ir radijo navigacijos įrenginių eksploatavimą ir priežiūrą.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją