Ir tada po eilinės savigraužos ir depresijos dienos galvoji – o jeigu tik būtų kas nors, su kuo galėčiau tuo pasidalinti. Labai klaidinga pradedu galvoti. O jei ir atsiranda „kas nors“, nebūtinai kas nors keičiasi, ar bent ne tai, kas atrodo svarbiausia. Ir vėl tuomet panašu, jog kalta pati. Per daug lūkesčių sudėta viliantis, kad viskas pasikeis, jei tik... Jei tik nebebūsiu viena...
Ir nesu dabar. Bet gal pati nebemoku džiaugtis, ieškoti, skatinti. Po velniais, nežinau... Gal kažko nematau, o gal ir nėra čia nieko. Tik didelis noras ir savęs apgaudinėjimas, kad taip geriau, nei vėl sugrįžti į tą savo liūdesio urvą.
Nors būna dar galvoju: o jeigu aš turiu TAI? Jei man neįtikėtinai pasisekė, o pati to nematau? Ir ar nebus padaryta didelė klaida nuo visko nusisukus? Bandau kiekvieną kartą save analizuoti, koks esu žmogus. Ar daug vis dėlto reikia iki tos laimės? Rodos, ne. Tikrai nedaug. Palaikymo... Paskatinimo... Rūpesčio... Meilės... Gero žodžio... Pritarimo... Ir tikrai ne visko iš karto. Tiek daug nesitikiu... Mano racionalus būdas neleidžia tiek daug tikėtis...
Šiek tiek ironiška, kai pagalvoji: žmogus, kuris sutvertas mylėti ir bendrauti, kuris savo gyvenime tai įvardintų didžiausios svarbos rodikliais, leidžiančiais pasiekti laimę, tūno savo kiaute, į jį įlindęs taip giliai, kad jau nebesuvokia, ar tai kiti jam džiaugsmo neteikia, ar pats jis nebemoka džiaugtis...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ne vienas yra patyręs – turi su kuo ryte atsikelti, su kuo užmigti, bet, atrodo, kažkas ne taip. Ilgai ieškota meilė nebedžiugina, kankina rutina ir norisi naujų pojūčių, pokyčių, naujos meilės. Meilės, kuri sudrebins pasaulį iš naujo. Ką tai rodo – vidinės brados trūkumą ar tai, kad šalia – ne tas žmogus? Ir ar tikrai kitas gali būti laimingo gyvenimo garantu? Ar santykiai būtini žmogui, kad jis jaustųsi gerai?
Prašome Jūsų – ir vienišų, ir sukūrusių šeimas – pasidalinti savo nuomone. Ar tikrai taip sudėtinga rasti artimą žmogų, kur ir kaip jo ieškoti ir ką daryti radus? Kaip kurstyti meilę, o gal jai užgesus net neverta to daryti?
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano istorija“ iki gegužės 4 d. Vienam laimingajam įteiksime DELFI prizą. Dalyvauti konkurse galite ir dalydamiesi nuomone žemiau:
Taisyklės:
1. Konkursas vyksta iki gegužės 4d.
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2015 m. gegužės 5 d. iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.
4. Konkurso prizas – dvi knygos: N.N. Taleb „Juodoji gulbė“ir M. Anušauskaitės ir G. Jord „10 litų“;
5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.