Daugelis iš mūsų nustembame arba pasijuntame nepatogiai, kai sužinome, jog žmogus, kuriam duotume daugiau nei, tarkim, penkiasdešimt metų, iš tiesų nėra sulaukęs net 45 metų. Panašiai nustembame ir sužinoję, jog asmuo yra ženkliai vyresnis, nei mes manėme. Tai yra vienas puikus įrodymas, jog egzistuoja chronologinis ir biologinis mūsų organizmo laikrodžiai.

Mokslininkai iš Grossman sveikatingumo centro Denveryje (JAV) įvertino ir kitą su biologiniu amžiumi susijusį dalyką – telomeras. Telomeros – chromosomas saugančios galūnės. Apsaugodamos chromosomas, jos nulemia ir ląstelių senėjimo greitį. Kiekvieną kartą pasidalijus ląstelei, telomeros ilgis gali sumažėti, o nuo šio ilgio ir priklauso ląstelės gyvavimo trukmė arba, kitaip tariant, mūsų biologinis amžius. Kuo ilgiau mes gyvename, tuo trumpesnės esti telomeros.

Kaip jau buvo nustatyta anksčiau, tie žmonės, kurie turi trumpesnes telomeras, gali greičiau numirti arba jiems greičiau išsivysto neurodegeneracinės ligos ar sutrikimai. Tačiau sveika gyvensena gali prisidėti prie ne tokio greito telomerų trumpėjimo.

Kitas svarbus dalykas – DNR metilinimas. Tai it tam tikras įrankis, leidžiantis genams kurį laiką „išsijungti“. Nežinoma tiksli šio proceso reikšmė mūsų organizmo senėjimui, tačiau manoma, kad metilinimas svarbus ląstelių diferenciacijai ir embriono vystymuisi. Be to, metilinimas paaiškina, kaip ląstelės, kurios yra užkoduotos panašiai, atlieka skirtingą vaidmenį – pavyzdžiui, širdies raumens ir smegenų ląstelės funkcionuoja skirtingai.

2013 metais mokslininkai Kalifornijoje nustatė, jog būtent metilinimas gali būti susijęs su biologiniu mūsų amžiumi, o vėliau ir su tuo, kaip mes atrodome ar kokia mūsų organų, audinių, sveikata. Be to, dėl skirtingų metilinimo procesų gali būti taip, kad vieni organai, audiniai, ląstelės susensta biologiškai greičiau nei kiti.

Jei būtų galima išsiaiškinti, kaip pažaboti šiuos du biologinius procesus ir faktorius, nuo ko jie priklauso, būtų galima sukurti tai, kas mums padėtų ilgiau išlikti sveikiems ir jauniems.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!