Rimvydas, ištiktas komos, skubiai nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Po sunkios galvos traumos išgyvenusiam vaikinui reikėjo iš naujo mokytis elementarių dalykų. Deja, gyvenimą apkartino prasidėjusi hidrocefalija... Tuomet Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurochirurgai jam atliko unikalią neurochirurgijos operaciją – smegenų skysčio šuntavimą, naudojant endoskopinę metodiką. Medikų žodžiais tariant, pastaroji operacija vaikinui „įpūtė“ daugiau sveikatos.
Komoje – vienuolika parų
Praėjusios Velykos Dižerskių šeimai buvo tragiškos. „Naktį man paskambino iš policijos. Kitame ragelio gale girdžiu: mašina nepataisomai sudaužyta, vienas sūnus labai sunkios, o kitas vidutiniškos būklės“, - apie patirtą siaubą pasakoja Ingrida Dižerskienė, kurios abu vaikai buvo pakliuvę į kraupią avariją. „Iš karto nulėkiau į ligoninę. Man pasakė, kad jaunėlis jau išoperuotas – jo būklė lengvesnė, jam buvo lūžę šonkauliai ir trūkęs plautis. O galvos traumą patyręs vyresnysis, deja, itin sunkios būklės.
Komoje jis praleido vienuolika parų. Medikai negalėjo prognozuoti, ar išgyvens. Sakė, priklausys nuo vaikino organizmo, kaip jis kovos. Kiekvieną sekundę bijojau, drebėjau dėl sūnaus gyvybės, nors širdyje tikėjau – jis yra stiprus, turi išgyventi“, - prisimena moteris.
Dvidešimt vienerių Rimvydui dėl labai sunkios traumos buvo atliktos kelios galvos smegenų operacijos. Po chirurginio ir reabilitacinio gydymo vaikinas grįžo namo, tačiau, praėjus keliems mėnesiams, prasidėjo hidrocefalija (smegenų skysčio, likvoro, kaupimasis smegenų išorinėse ir vidinėse ertmėse, kai sutrinka jo nutekėjimas, rezorbcija ar gamyba).
Pirmoji smegenų šuntavimo operacija davė gerą, tačiau laikiną klinikinį efektą. Todėl šį pacientą neurochirurgai operavo naujuoju būdu: į galvos smegenų skilvelį įvedė kateterį su specialia endoskopine kamera, vadinamuoju šuntoskopu, kuris smegenų skysčio perteklių nukreipia į pilvo ertmę.
„Dabar grįžau į normalų gyvenimą, - prisipažįsta vaikinas, paklaustas, kaip jaučiasi po paskutinės operacijos. – Kartais užeina trumpalaikiai galvos svaigimai. Žiūriu, žiūriu į vieną tašką, pakeliu galvą į lubas ir netikėtai viskas apsisuka galvoje. Taip pat pusiausvyra nebe tokia. Tarkime, namuose lipdamas į antrą aukštą turiu prisiliesti prie sienelės. Reikia laiko, kad viskas susitvarkytų ir grįžtų į senas vėžes.
Kita vertus, anksčiau į antrą aukštą negalėdavau pats užlipti: eidavau lėtai, laikydamasis už turėklų“, - lygina rimtą galvos traumą patyręs vaikinas.
„Pusę metų jis negalėjo vienas vaikščioti. Reikėdavo atramos. O su ramentais irgi neišeidavo, nes mėtydavo į šonus. Negalėdavo būti be priežiūros paliktas nė minutei“, - antrina Rimvydo mama Ingrida, dirbanti Santariškių klinikų valgykloje.
Išsitrynė iš atminties
Ar Rimvydas ką nors prisimena apie kraupią balandžio 19-osios naktį, kuomet sėdo prie tėvui priklausančio automobilio vairo, kartu pavėžindamas jaunesnįjį brolį Remigijų ir dar vieną merginą?
„Iš pradžių, kai artimieji man pradėjo pasakoti apie padarytą avariją, nepatikėjau.
Atrodė, kad tai yra visiška nesąmonė. Paskui, kai kieme išvydau sumaitotą automobilį, supratau, jog tai yra tiesa.
Man įdomu, kaip išvis įvyko avarija, nuo ko ji prasidėjo – iki dabar nežinau, kaip aš galėjau atsidurti tokioje situacijoje. Turbūt niekada ir nesužinosiu.
Kai praeis šiek tiek daugiau laiko ir grįš atmintis, kursiu ateities planus.
Tikiuosi, bus geriau negu dabar, nes man reikia viską mokytis iš naujo. Aš nieko negaliu daryti. Kol kas ir negalima. Geriau po trupučiuką tobulinti įgūdžius“, - sakė vaikinas.
Rimvydas užtikrina, netgi „išsilaižęs“ visas sveikatos žaizdas, daugiau nebesės prie automobilio vairo. O brolis Remigijus ryžosi mokytis vairuoti – teoriją jau išlaikė, laukia vairavimo egzaminas.
Mini interviu
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurochirurgijos skyriaus vedėjas dr. Robertas Kvaščevičius:
- Sakykite, kokios Rimvydo Dižerskio sveikimo prognozės?
- Pacientas patyrė rimtą galvos smegenų traumą. Vaikinas, iš pradžių gydytas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, traumą išgyveno, bet prasidėjo smegenų skysčių cirkuliacijos sutrikimai, kurie galų gale pasireiškia hidrocefalija. Paciento būklė ėmė blogėti ir buvo atlikta standartinė likvoro šuntavimo operacija, kuri davė gerą efektą. Deja, nustojo veikti šuntas ir paciento būklė pradėjo blogėti. Kodėl taip įvyksta? Viena jų – galvos smegenų skilvelių sistemoje susidarė kliūtys: kateterio galas, jeigu jo padėtis neideali, užsikemša. Santariškių klinikose pritaikėme naują neurochirurginį metodą, leidžiantį matyti, kur tiksliai yra kateterio galas, ar nėra kliūčių smegenų skysčio cirkuliacijai pro jį. Jeigu šuntas veiks – prognozės geros, tačiau pacientas liks „priklausomas“ nuo veikiančio šunto.
- Kuo šis naujas neurochirurginis metodas, pradėtas taikyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, yra išskirtinis?
- Šio naujo metodo esmė ta, kad nuo šiol galima matyti smegenis iš vidaus ir kontroliuoti kateterio padėtį su tam pritaikyta endoskopine kamera (mediciniškai vadinama šuntoskopu).
Tokiu būdu iš vidaus yra apžiūrima smegenų skilvelių sistema – identifikuojamos anatominės struktūros bei galimos kliūtys normaliai smegenų skysčio tėkmei skilvelių sistemoje. Implantavus skilvelinį vamzdelį, suformuojama uždara šuntuojanti sistema, leidžianti smegenų skystį drenuoti į pilvo ar širdies ertmes. Tai yra įdomi procedūra, duodanti papildomų garantijų, kad operacija praeis taip, kaip norime.
- Hidrocefalija – kokiais atvejais susiformuoja ši liga?
- Hidrocefalija – tai liga, kuri atsiranda dėl įvairių priežasčių: traumos, kraujo išsiliejimo, infekcijos, sutrinka galvos smegenų skysčio nutekėjimas ir atsiranda spaudimas į galvos smegenis. Pagrindiniai ligos simptomai – galvos skausmai, atminties, mąstymo sutrikimai, apsunkinta eisena, koordinacijos sutrikimai. Vaikų amžiuje dar būna ir įgimtos hidrocefalijų formos, trikdančios normalią vaiko raidą.
- Ar nuo šiol hidrocefalijos atvejais bus dažniau taikomas šuntoskopas?
- Taip. Aš manau, kai tik reikės. Jį galima naudoti kasdienėje praktikoje, ypač operuojant įvairaus amžiaus vaikus, nes jų galvos dydžiai skiriasi, varijuoja galvos smegenų anatomija. Bet kaip visada yra ir problemų. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos nėra gavusios pakankamai pinigų šuntams įsigyti, o čia jau yra derybų klausimas su ligonių kasomis.
