Kaip rinkti?
Geriausia augalus rinkti, kol jie dar jauni. Tuomet jų gyvybinė energija ir magiškos galios stipriausios. Taip pat augalus derėtų rinkti švariose vietose. Geriausia atokiau nuo miesto, žmonių mažai lankomose pievose arba miškuose.
Renkant augalus, svarbu nedaryti žalos gamtai. Svarbiausia – nenuskinti per daug lapų, žiedų ir neišrauti visų tos rūšies augalų, augančių tam tikrose vietose. Antraip jie gali visiškai išnykti.
Kai kuriuos augalus patariama skinti rankomis. Tačiau jei jų stiebai ir šakelės tvirtesni, pravers žirklės ar net peilis. Raunant augalus, smulkias jų šaknis reikėtų atskirti ir palikti išrautose vietose bei šiek tiek užberti žemėmis. Tikėtina, kad jos dar prigis.
Žieves lupti galima tik nuo nupjautų ar pjauti paruoštų medžių ir krūmų. Naudinga atsižvelgti į oro sąlygas ir paros laiką. Sultingų augalų ir žiedų nerekomenduojama skinti rytais ir po lietaus. Apskritai augalus geriausia rinkti giedrą ir sausą popietę.
Žaliavos paruošimas ir naudojimas
Surinktus augalus galima naudoti šviežius arba džiovinti. Taip turėsite atsargų ateičiai. Prieš džiovinant augalus juos reikia kruopščiai nuvalyti, kad nebūtų žemių ar kitų priemaišų. Galima ir nuplauti, tačiau paskui svarbu kruopščiai nusausinti.
Šakelės džiovinamos kambario temperatūroje surištos į ryšulėlius ir pakabintos kur nors kampe, o žolelės ir lapai – paskleisti ant popieriaus lapų. Svarbu, kad patalpa būtų gerai vėdinama ir sausa, o žaliavos nesiektų tiesioginiai saulės spinduliai.
Nevienodi augalai išdžiūsta per skirtingą laiką. Vieniems užtenka vos kelių dienų, kitiems gali prireikti savaitės ar net kelių. Tinkamai išdžiūvę augalai tampa trapūs ir maloniai kvepia.
Sudžiovintus augalus geriausia laikyti medžiaginiame orui laidžiame maišelyje. Jį padėti į sausą ir tamsią vietą. Žaliava gali būti naudojama įvairiai. Iš vienų augalų galima virti arbatas arba nuovirus, kitus – suberti į mažus medžiaginius maišelius ir nešioti su savimi kaip amuletus, trečius – smilkyti.
Kad ir kaip bus naudojami, augalai paskleis savo energiją ir padės prišaukti laimę. Juos galima padovanoti ir brangiam žmogui. Taip jam palinkėsite sėkmės. Svarbu atsižvelgti, koks augalas kokią galią turi.
Įdomu
Ramunėlės – vienos seniausių vaistažolių. Gydymo tikslais jos naudotos dar senovės Egipte. Vietos gyventojai tikėjo, kad šis augalas – dievų dovana, gydanti visus negalavimus. Šios vaistažolės netgi naudotos balzamavimo aliejui gaminti.
Senovės graikai augino našlaites ir jas naudojo ne tik namams dekoruoti, bet ir gydyti, vynui gaminti, maistui saldinti bei slaptam magiškam meilės viralui ruošti.
Žibuoklių sėklas išnešioja skruzdėlės.
Lietuvoje auga tik viena žibuoklių rūšis, tačiau skirtingose vietose gali skirtis jų žiedlapių spalva ir dydis. Nors įprastai šios gėlės būna mėlynos, pasitaiko ir violetinių, netgi baltų.
Senovėje paukščių augintojai vengė narcizų savo darželiuose, nes tikėjo, kad dėl jų sparnuočiai nededa kiaušinių.
Pasak mokslininkų, narcizų svogūnėliuose yra medžiagos, padedančios gydyti smegenų vėžį.
Tulpės kilusios iš Centrinės Azijos. Į Europą šios gėlės atgabentos tik XVI a. viduryje.
Tulpių vainiklapiai gali būti valgomi. Jų skonis šiek tiek primena salotas ir pupeles.
Violetinės spalvos alyvos skleidžia stipriausią aromatą.
Ilgiausiai iš visų augalų žydi kiaulpienės.
