Dažniausiai televizijos paslėptai reklamai naudoja bėgančią eilutę, produkto paminėjimą laidoje ar reportaže ar rodant rėmėjų logotipą.
"Laidas televizijoms kuria ir parduoda nepriklausomos prodiuserių kompanijos, kurioms irgi kyla noras papildomai užsidirbti. Taip už piniginį atlygį ar mainus reklama "įkišama" į laidų turinį", - sakė M.Jovaiša.
Nors per praėjusius metus reklamos įkainiai išaugo 20-30 proc., RTK administracijos direktoriaus Nerijaus Maliukevičiaus nuomone ji vis dar yra per pigi.
"Daugelis televizijų dirba tokiu principu: prodiuseris kuria laidą, ir jo reikalas, kaip jis tai daro. Tačiau kai reklamos laikas išnaudojamas ir laida reklamos nebesutalpina, ieškoma kitų būdų, kaip ją parodyti", - sakė N.Maliukevičius.
Specialistai įsitikinę, kad reklama televizijoje brangs, jos poreikis didės, o televizijos nebepajėgs apžioti reklamos pyrago. Tuomet dalis reklamdavių bus priversti atsigręžti į kitas žiniasklaidos priemones.
Ne maisto produktų inspekcijos Paslaugų skyriaus vedėjos Marytės Danutės Vaišvilienės teigimu, televizijoje dažniausiai reklamuojami elektrotechnikos gaminiai, nekilnojamasis turtas, kai siūlant konkrečias prekes nėra pažymėta, jog tai reklama.
"Gavusios paklausimus, ar už paskleistą informaciją buvo apmokėta, kokiu tikslu ji rodyta, televizijos ne visuomet atsako noriai, tenka po kelis kartus siųsti raštus ar skambinti", - sakė ji.
NVTAT, atlikusi keletą tyrimų, paslėptos reklamos požymių nustatė TV3, LNK, BTV, LRT televizijų laidose.