Ji nelenda į mūsų gyvenimą agresyviai. Bet per mėnesį vienas jos skambutis gali pakeisti visą mūsų gerą nuotaiką. Ji meluoja, manipuliuoja jausmais, rodo auką. Mes esame išvažiavę į užsienį, nelendame nei į jos gyvenimą, nei į jos dukros (jos gyvena kartu). Dabar ji šneka,kad aš (marti) reguliuoju jos sūnaus gyvenimą, tik su mano leidimu ji gali kažką pasidaryti savo namuose, siūliau jai keistis jos namą į mūsų kaimą, taupo pinigus mums(kad atiduoti dalį už jos namą, nes man to namo reikia). Kokia aš grobuonė. Šneka apie mane dalykus kurių niekada nebuvo, tiesiog iš nežinojimo kaip elgtis,kaip pritraukti prie savęs sūnų ji pradėjo drabstyti mane purvais. Apie mane ji šneka ne sūnui, kitiems artimiems žmonėms.
Kažkada mano vyras turėjo problemų su alkoholiu, labai džiaugiamės, kad jau du su puse metų tų problemų nėra,jis nevartoja visiškai. Mes gyvename normalų, sėkmingą gyvenimą auginame vaikus. Ji niekada nėra pagyrusi manęs, ji niekada nepagyrė savo vaiko.
Jis pats džiaugiasi, kad nebevartoja svaigalų, džiaugiasi buvimu su šeima. Labai norėtume, kad ir ji bent kažkiek tuo pasidžiaugtu, o ji dėl to, kad sūnus nešoka pagal jos nurodymus (nors gyvendamas su ja taip pat nelabai šoko), pradėjo šmeižti mane. Yra labai liūdna, kai atiduodi savo šeimai viską, kai mano vyras jaučiasi laimingas motina ieško kabliukų. Ir kaip aš su ja turiu bendrauti? Ji savo elgesiu atstumia pati.
Dar turi tokią savybę visko išsiklausinėti, o paskui pateikti taip kaip jai patinka. Kai buvau jaunesnė ir pasipasakodavau ir pasitikėjau, bet vis pastebėdavau, kad kalbos keliauja toliau, kad visos šnekos atsisuka prieš mane pačią. Aš tik dėkoju likimui ir Dievui, kad jis mane apsaugojo ir aš name (kurio man neva reikia) negyvenu ir iš tos moters nenoriu nieko, nieko materialaus, noriu ramybės sau ir savo šeimai, artimiesiems, kad nebūtume drabstomi purvais.
Nes jos pačios gyvenimas nėra sėkmingas, išsiskyrimas su vyru, vaikas nebaigė mokyklos, alkoholis, dukra turinti nesantuokinį vaiką. Tai tik mąstau ar tai pavydas, kad marčios gyvenimas sėkmingas, o ar ji jaučiasi užgožta manęs, ar mano sėkminga šeima, neleidžia iškelti į paviršių jos dukros? Viso esmė. Mano su vyru puikūs santykiai, puikus gyvenimas užsienyje, džiaugiamės turintys vienas kitą ir mūsų vaikus. Vyras pats visada anytai kartoja, kad yra laimingas su savo šeima ir jam daugiau nieko nereikia. Aš tik noriu palinkėti, kad ji palinkėtu savo sūnui didelės laimės ir pagirtu jį, nes jam reikia, kad ne jo mylimą moterį šmeižtų,o kad ją ir jį pagirtų. Tik kyla klausimas, o kaip aš turiu su ja bendrauti, nes nenoriu nei aš, nei jau dabar ir vyras.
Pataria individualiosios psichologijos analitikas Viktoras Šapurovas:
Šioje šeimoje daug kas nuveikta sutvirtinant porą. Žmonės įsitvirtino užsienyje, sėkmingai gyvena, alkoholis atsitraukė. Abipusė meilė sustiprina tarpusavio ryšius, buvimas toliau nuo motinos padeda sumažinti kontaktus. Bet akivaizdu, kad kontaktai visai nenutrūko. Kai kas nutraukia kontaktus visai, kai išvyksta gyventi į užsienį, bet toks sprendimas palieka neigiamus jausmus: kaltės jausmą, taip pat izoliacijos, atstūmimo jausmą.
Alkoholis tai viena iš priklausomybių, šiuo atveju ją pavyko stabilizuoti. Bet tai yra gynyba nuo gilesnių problemų. Patikimai išspręsti alkoholinės priklausomybės problemą įmanoma per pagrindinės problemos sprendimą.
Panašu, kad čia sūnus ir motina buvo ir lieka susiję. Tas ryšys yra traumuojantis, jį iš esmės irgi galima vadinti priklausomybe. Jis, matyt, yra destrukcinis, tai yra griaunamasis, atneša neigiamas pasekmes abiem pusėm.Vargu ar sūnus visai laimingas, bet buvimas toli nuo gimtųjų namų ir artumas su žmona daug ką gelbsti.
Motina būdama išstumta iš santykio su sūnumi taip pat kažko jai įprasto negauna, todėl ir reiškiasi visaip. Priklausomybei būdinga, kad abu jos dalyviai yra traumuojami. Kažkada vaikystėje motina sukūrė šį ryšį su savo sūnumi. To neturėtume vadinti piktybišku elgesiu, nes pati motina iš savo tėvų turėjo gauti šios destrukcijos. Visi žmonės vaikystėje mokosi šeimos gyvenimo – tokio, kurį mato tarp savo tėvų. Taip ir perduodami per kartas ydingi santykių modeliai tol, kol kuris tai vaikas neužsimoja pertvarkyti save dirbdamas su psichoanalitiku.
Kiekvienas vaikas šeimoje suranda pats to nesuvokdamas nišą. Vyras užaugo išsiskyrusioje šeimoje, kur sesuo matyt nedaug pasiekė, abu vaikai neteko tėvo, motina jaučiasi nelaiminga ir prašo palaikymo iš vaikų.
Alkoholis padėjo užpildyti vidinę tuštumą ir kažkiek atsitraukti nuo motinos ir sesers. Tikriausiai artimas kontaktas su motina ir seserimi jam buvo (ir yra) per sunkus. Kai esi priverstas būti santykyje, kuris tave traumuoja (o vaikas priverstas, jis nevaldo situacijos), jauti daug bejėgiškumo. Išgertas alkoholis trumpam sudaro iliuziją, kad esi stiprus. Bet tai greitai pasibaigia, vėl grįžta bejėgiškumas, ir vėl reikia alkoholio. Žmona panašu, kad perėmė to vyro globą. Todėl yra pagrįsti motinos žodžiai, kad marti reguliuoja vyro (sūnaus) gyvenimą. Žinoma daugelis šių mechanizmų yra paslėpti žmonių pasąmonėje. Šiuo metu tai spėliojimai, kaip galėtų būti.
Norint sutvarkyti šią situaciją reiktų vyrui „užaugti“ persitvarkant, tuomet jis galės sukurti lygius santykius ne tik su žmona, bet ir su motina. Tai leis pertvarkyti santykius tarp sūnaus ir motinos, išeiti iš ydingo rato.
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite gyvenimas@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai). Išgyvenate kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
