Nepaisant viso to, gilinantis į šią niūrią temą vis dar galima susidurti su gluminančiais dalykais.
Pasirodo, automobilį galima prarasti ne dėl vagių, bet dėl pareigūnų klaidų.
Valdiškų namų nemalonumai
Kaunietė Lina Nekrašienė, prieš šešerius metus įsigijusi populiarų “Audi 80” modelį, įregistravusi jį policijoje kaip savo nuosavybę, stropiai lankiusi techninių apžiūrų centrus, prieš savaitę pravėrė “Regitros” duris norėdama techniniame pase mergautinę pavardę pakeisti nauja. Kartodami ne kartą atliktą procedūrą, kurios metu tikrinami identifikacijos simboliai, šįkart pareigūnai pareiškė įtarią, jog 1992-ųjų metų gamybos automobilio kėbulo numeris gali būti perkaltas.
“Mane ištiko lengvas šokas, nes su šiuo automobiliu buvau apkeliavusi pusę Europos, jį buvo ne kartą tikrinę techninių apžiūrų inspektoriai bei kelių policininkai, bet niekam nė karto nebuvo užkliuvę kėbulo numeriai. Paklausus, kaip tai paaiškinti, man sakė, kad anuomet nebuvo galimybių nustatyti identifikacinio numerio autentiškumo, tačiau ir dabar jie naudojosi tais pačiais “instrumentais” - nedideliu žibintuvėliu ir veidrodėliu. T.y. viskas paremta numerius tikrinančio pareigūno pastabumu, patirtimi, sąžiningumu ir profesionalumu. Jei kurio nors elemento pritrūksta, net ir apsisaugoti automobilio pirkimo metu bandantis žmogus (pinigus pardavėjui sumokantis po jo vardu atliekamos patikros techninių apžiūrų centre ir “Regitroje”) vis vien įsigyja didžiulę problemą”, - sakė L.Nekrašienė.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kilus abejonėms dėl automobilio identifikacinių numerių, tiek techninių apžiūrų centrų, tiek “Regitros” darbuotojai privalo kreiptis į policiją. Šie nedelsiant sulaiko mašiną, nuvairuoja ją į saugomą aikštelę ir pradeda tyrimą mėgindami nustatyti, ar numeriai tikrai perkalti, kokie jie yra iš tikrųjų, kam priklausė automobilis ir t.t. Paprastai atsakymų į šiuos klausimus ieškoma ne vieną mėnesį, kurio metu dabartinis savininkas negali mašina naudotis.
Kriminalistikos teorija ir praktika
Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos skyriaus viršininkas Darius Zasas, pasakodamas apie identifikacinių automobilio numerių klastojimo rebusus teigė, jog šioje srityje yra įvykę nemažų permainų.
“Dabar mes galime naudotis specialia Europos teisėsaugininkų duomenų baze “Eucaris”, kurioje yra išties daug informacijos apie registruotus ar ieškomus automobilius. T.y. žymiai dažniau pavyksta nustatyti pirminius duomenis ir apibrėžti mašinos statusą. Vidaus reikalų ministerija yra parengusi naujas instrukcijas, kuriose apibrėžta įtartinų automobilių sulaikymo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo savininkams tvarka. Joje numatyta, kad, gavusi informacijos apie galimai suklastotus kėbulo numerius, policija atlieka tyrimą, įrašydama į techninį pasą atitinkamą pastabą, kad kitas pareigūnas, pastebėjęs tuos pačius klastojimo požymius, nepradėtų visos procedūros iš naujo. Tai reiškia, kad, viską išsiaiškinus, teisėtas mašinos įgijėjas gali automobiliu naudotis, nors važiuoti į užsienį su tokiais dokumentais nerekomenduojama”, - aiškino D.Zasas.
Pareigūno teigimu, ši sistema veikia pakankamai sklandžiai. Kadangi dažniausiai į Lietuvą patenka užsienyje vogti automobiliai, tenykštės draudimo kompanijos nukentėjusiajam išmoka kompensaciją, mašiną nurašo ir į ją nebereiškia pretenzijų. “Tempti gumos” įtartinus atvejus tiriantys pareigūnai taip pat nesuinteresuoti, nes automobilio saugojimas pakankamai brangiai kainuoja, o pati mašina sparčiai praranda vertę.
Tačiau “Regitros” atstovai tvirtino, kad praktiškai viskas yra gerokai kebliau. L.Nekrašienės atveju, į Vilnių nuvarius automobilį ekspertai patvirtino, kad kėbulo numeriai tikrai perkalti. Tai reiškia, kad dabar bus mėginama nustatyti tikruosius nelaimingosios “Audi” numerius ir buvusius savininkus.
“Nors pirminė registracija Lietuvoje buvo atlikta prieš šešerius metus ir jau suėjęs senaties terminas, kol kas neaišku, ar moteris atgaus ir galės naudotis visą šį laiką naudotą mašiną. Jei nepavyks nustatyti tikrųjų identifikacinių numerių, mes automobilio negalėsim registruoti. T.y. teismas gali priimti sprendimą grąžinti turtą sąžiningai jį įgijusiam žmogui, tačiau mašina neturės techninio paso. Kitaip tariant, su ja nebus galima važinėti - nebent panaudoti atsarginėms dalims. Panašios istorijos jau buvo nagrinėjamos administraciniame teisme, tačiau teisės aktuose viskas apibrėžta labai tiksliai. Žmonių būna labai gaila, bet kitaip elgtis negalime”, - teigė “Regitros” juristė Regina Jacynienė.
Filtrai skylėti
Valstybinės techninės apžiūros įmonių asociacijos “Transeksta” viceprezidentas Vytautas Sendžikas, klausiamas, kaip dažnai jų dėmesį patraukia įtartini automobilio dokumentai ar identifikacijos žymės, teigė, kad jie policiją informuoja visais atvejais, kai nusikaltėlių palikti klastojimo pėdsakai būna akivaizdūs.
“Mūsų funkcijos visai kitos, todėl negalime imtis policijos darbo ir atsakomybės, jei klastotė lieka nepastebėta. Juo labiau kad dažnai kėbulo numeriai būna įvirinami ar perkalami labai profesionaliai. Techninės apžiūros inspektoriai neturi pakankamai kompetencijos spręsti, ar šia prasme automobilis tvarkingas”, - prisipažino V.Sendžikas.
Pasak “Transekstos” vadovo, žymiai daugiau galimybių užfiksuoti neatitikimus tarp dokumentuose įrašytų ir faktinių automobilio duomenų turi “Regitra”. Šios įmonės specialistai gali naudotis visos Europos informacinėmis bazėmis, pažiūrėti, ar mašina nėra įtraukta į ieškomų sąrašą.
Prie techninės apžiūros įmonių asociacijos “Transeksta” dirbančios konsultacinės įmonės “Transporto studijos” ekspertas Albinas Andrašiūnas savo ruožtu teigė, kad, įstatymais uždraudus keisti automobilių kėbulus, tokios procedūros nesiliovė, bet tapo gerokai rafinuotesnės.
“Nusikaltėliai pagamina falsifikuotus eurus ir dolerius, kuriuos ne visuomet atskiria net specialią aparatūrą turintys bankininkai. Tuo tarpu automobilio identifikaciniai numeriai tikrinami plika akimi. Juo labiau kad dažnai šie numeriai pateikiami prikniedytoje lentelėje ar specialiame lipduke, kuriuos perkelti ant kito kėbulo nėra itin sudėtinga. Susigadinantys tokios “transplantacijos” metu numeriai pradėti gaminti palyginti neseniai”, - pastebėjo A.Andrašiūnas.
Eksperto teigimu, vienoje iš keleto pastaraisiais metais demaskuotų dokumentų ir pinigų laboratorijų buvo gaminamos ir automobilių identifikacinės lentelės.
Kaltų nėra
“Regitros” vyriausiojo specialisto Liucijaus Suslavičiaus teigimu, automobiliai su falsifikuotais numeriais į šios įmonės ekspertų rankas pakliūva mažiausiai kartą per mėnesį. Klausiamas, ar registraciją vykdanti institucija prisiima atsakomybę už klaidas, kai klastotės lieka nepastebėtos, pašnekovas sakė, kad vienareikšmio atsakymo nėra.
“Tokiu atveju istorija greičiausiai keliautų į teismą, kuris spręstų tolesnį automobilio likimą ir kompensacijos nukentėjusiajam problemą. Jei būtų įrodyta, kad kaltas “Regitros” darbuotojas, mes galime gauti prievolę atlyginti žalą. Kiek žinau, šiuo metu nagrinėjamos dvi ar trys panašios bylos, tačiau jų baigtis dar nėra aiški”, - sakė L.Suslavičius.
Tuo tarpu šios įmonės juristė R.Jacynienė patikino, jog atsakomybės klausimas yra gerokai sudėtingesnis.
“Mes tik registruojame automobilius, bet negaudome nusikaltėlių. Juk suklastoti identifikacijos dokumentus ar geležyje iškaltus numerius galima per keletą valandų. Prisiimti atsakomybę, jog prieš keletą mėnesių ar netgi metų “Regitra” to nepastebėjo, būtų nelogiška, nes galbūt mūsų specialistai to net teoriškai negalėjo pastebėti, nes viskas buvo tvarkoj. Nesiginčytume nebent tuo atveju, jei klaida paaiškėtų tik išvažiavus pro mūsų įmonės vartus”, - teigė R.Jacynienė.
Draudimo kompanijos ERGO atstovas Baltijos šalims dr. Kęstutis Bagdonavičius, klausiamas, ar dėl “Regitros” kaltės įsigijęs vogtą automobilį, apdraudęs, o vėliau, paaiškėjus tiesai, jį praradęs žmogus gali tikėtis draudimo kompensacijos, atsakė neigiamai.
“Atsakymas labai paprastas - pagal Lietuvos įstatymus, už pateikiamų duomenų teisingumą yra atsakingas pats draudėjas. Jei klastotė paaiškėja, kai pirkėjas būna susitvarkęs visus dokumentus ir automobilį apdraudęs, draudimo kompanija grąžintų sumokėtą įmoką už neišnaudotą laikotarpį”, - teigė K.Bagdonavičius.
