Vaistų importas į Lietuvą 13 kartų viršija lietuviškų vaistų eksportą

Lietuvoje vykdoma vaistų politika neskatina nacionalinės pramonės plėtros ir yra nenaudinga vaistų vartotojams, parodė vietos gamintojų užsakymu atliktas tyrimas.

"Vietinė farmacijos pramonė svarbi daugeliui naujųjų Europos Sąjungos šalių. Pavyzdžiui, Slovėnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje vietinės gamybos vaistai sudaro nuo 30 iki 70 procentų. Lietuvoje farmacijos pramonės vaidmuo nepalyginamai menkesnis", - Eltai teigė tyrimo koordinatorė, Ekonominių ir teisinių konsultacijų centro (ETKC) projektų vadovė Viktorija Moisenko.

Mūsų šalies farmacijos įmonių pardavimų apimtys nesiekia 110 mln. litų, sektoriuje dirba apie tūkstantį žmonių, o medikamentų importas į šalį daugiau kaip 13 kartų viršija Lietuvos vaistų gamintojų produkcijos eksportą.

Be to, pastebima, kad lietuviškų vaistų mažėja kompensuojamų vaistų sąraše. V. Moisenko teigimu, Lietuvoje vietinių kompensuojamų vaistų dalies rodiklis - vienas mažiausių Rytų Europoje.

"Sunku paaiškinti, kokiais argumentais remiantis vykdoma tokia vaistų politika - juk į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukdama daugiau vietos gamintojų preparatų šalies sveikatos apsaugos sistema sutaupytų biudžeto lėšų", - komentavo tyrimo koordinatorė.

Šiuo metu lietuviškų vaistų kainos mažesnės už kitų gamintojų. Pavyzdžiui, lietuviškas paracetamolis kainuoja apie 0,45 lito, o importuojamas - daugiau nei 5 litus. Lietuviško kalcio gliukonato galima nusipirkti už 0,68 lito, o importuojamos calcigran tabletės atsieina apie 15 litų.

Lietuvai tapus ES nare farmacijos įmonės susidūrė ne tik su išaugusia konkurencija. Nuo 2004 metų gegužės visos įmonės privalėjo atitikti ES Geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimus.

Iš 16 dirbusių farmacinių bendrovių 2004 metų pabaigoje pagal ES reikalavimus buvo sertifikuota 11. Kitoms buvo panaikinta licencija arba jos pačios laikinai sustabdė licencijos galiojimą.

"Geros gamybos praktikos pažymėjimą gavo ir teisę tęsti tablečių gamybą Lietuvoje šiuo metu turi tik viena įmonė. Tuo tarpu tabletės yra pati populiariausia vaisto forma, jų suvartojimas sudaro per 60 procentų visų vaistų", - teigė V. Moisenko.

Šių metų pavasarį atliktas tyrimas parodė, kad lietuviškų vaistų gamintojai paprastai naudoja prie 8-10 metų pagamintą įrangą. Ji atitinka ES ir Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, tačiau nepajėgi gaminti medikamentų, kuriems būtinos šiuolaikinės technologijos.

Vaistų gamintojai pabrėžia būtinumą suformuoti tyrimų bazę cheminiams ir mikrobiologiniams tyrimams atlikti. Tačiau, ETKC projektų vadovės teigimu, be valstybės pagalbos jie to padaryti nepajėgūs. Didžiosios dalies lietuviškų vaistų gamintojų metinė apyvarta vos peržengia 3 mln. litų ribą, o grynasis pelningumas nesiekia 2 procentų.