„Atvažiavau į „Lukoil“ degalinę Taikos prospekte, prie Žvejų rūmų, pastačiau automobilį ir išlipęs net negalėjau patikėti prieš akis išvydęs užrašą, raginantį už stovėjimą susimokėti degalinės kasoje. Kaip čia taip yra? Suprantu, kad apmokestintas stovėjimas miesto centre, bet čia juk degalinė, jos valdytojai tik turėtų džiaugtis, kad pas juos dar užsuka klientai, o nesipila kur nors garažuose nelegalaus kuro...“ – negalėjo atsistebėti „Vakarų ekspresui“ paskambinęs klaipėdietis Rolandas.
Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino teigimu, tokia iniciatyva niekaip nesusijusi su miesto valdžios įvesta rinkliava už stovėjimą.
„Degalinės dažniausiai įsikūrusios privačiose teritorijose ir turi teisę imti mokestį kaip tų teritorijų savininkės. Analogiškai, kaip mokestis renkamas už stovėjimą, pavyzdžiui, Tilžės turguje. Tai – tikrai ne vietinė rinkliava už stovėjimą, administruojama miesto. Tai – visiškai skirtingas dalykas, ir mes, kaip Savivaldybė, negalime reguliuoti nei kaip tą mokestį už stovėjimą rinkti, nei kokio dydžio jis turėtų būti. Aišku, reta kuri degalinė ryžtasi imti pinigus už stovėjimą, todėl galiu tik spėti, kad tą daryti minėtoje degalinėje paskatino jos teritorijoje automobilius paliekantys miestiečiai, atvykstantys į renginius Žvejų rūmuose“, – spėliojo jis.
Teisininko spėjimus patvirtino UAB „Lukoil Baltija“ Degalinių valdymo grupės vadovas Aloyzas Andrijauskas.
„Tai nėra absoliuti naujiena. Pavyzdžiui, Vilniuje yra dvi degalinės, kuriose laisvos vietos yra didelė problema – atvažiuoja žmonės ir palieka savo mašinas mėnesiais, o klientams paprasčiausiai nebelieka vietos. Todėl ir renkame tą mokestį. Toks pats motyvas – ir degalinėje Klaipėdoje. Tas mokestis – ne mūsų siekimas užsidirbti, o tiesiog drausminamoji priemonė. Degalinėje prie Žvejų rūmų jų lankytojai kartais pristato tiek mašinų, kad mūsų klientai nebegali privažiuoti užsipilti dujų, nepravažiuoja ir didesnių gabaritų automobiliai. Dieną per daug niekas tų automobilių stovėjimo nekontroliuoja, problema – vakarais. Bet net ir tada už stovėjimą susimoka vienetai, todėl tai – tikrai ne siekis pasipelnyti“, – teigė A. Andrijauskas.
Be to, pasak jo, degalinė neriboja stovėjimo prie plovyklos, kur vietų daugiau ir kur palikti automobiliai niekam netrukdo.
Mėgstančiųjų ilgesniam laikui pastatyti mašinas netrūkdavo ir kitoje šio tinklo degalinėje – Priestočio gatvėje, tačiau čia su tuo kovojama kiek kitokiu būdu.
„Šalia – miesto apmokestinta zona, todėl žmonės mašinas statydavo mūsų degalinėje. Su tuo ėmėme kovoti įrengę stovėjimo laiką ribojantį ženklą“, – sakė A. Andrijauskas.
