Tokį skaitmeninės informacijos vandenyną nulėmė per pastarąjį dešimtmetį eksponentiškai išaugęs skaitmeninio turinio paslaugų, mobiliųjų įrenginių, aktyviai asmeninį turinį kuriančių socialinių tinklų naudotojų skaičius. Per artimiausius keletą metų interneto tinklais perduodamos informacijos kiekio augimas tik paspartės, mat prie anksčiau išvardytų tendencijų prisidės dar viena – vadinamasis daiktų internetas. Jis apims prie tinklo jungiamus ir informacija galinčius keistis prietaisus pradedant išmaniaisiais elektros skaitikliais ir baigiant savavaldžiais automobiliais.
Šis informacijos mastas atspindi technologijų reikšmę mūsų kasdieniame gyvenime. Nieko nereikia įtikinėti, kad įsigalėjusios technologijos suteikė galimybę lengviau bendrauti, našiau dirbti ar mėgautis įvairesnėmis pramogomis. Tačiau naujos galimybės lėmė ir šalutinių efektų. Vis svarbesnis iššūkis kasdieniame gyvenime – kaip suvaldyti visas technologijas ir informacijos srautus bei sėkmingai orientuotis tokioje painioje aplinkoje.
Asmeniniai treneriai pataria keisti savo elgseną ir viskuo tiesiog imti naudotis mažiau. Bet toks pabėgimo nuo problemos būdas pačios problemos neišsprendžia (nebent negalite užmigti nepatikrinę e. pašto ar „Facebook“ profilio, tada tai iš tiesų panašu į priklausomybę). Be to, jei asmeniniame gyvenime ir galime svarstyti pabėgimo galimybę, tai atliekant užduotis darbe ar tvarkant reikalus valstybinėse institucijose to niekaip neišvengsime.
Nepaisant to, kad ir kaip keistai skambėtų, išeitį mums gali pasiūlyti tos pačios technologijos. Jų vaidmuo atnešant daugiau paprastumo į mūsų kasdienį gyvenimą taps vis aktualesnis. Pavyzdžiui, paprastumo svarbą suprato mobiliųjų telefonų gamintojai ar kai kurių interneto paslaugų kūrėjai. Jie puikiai žino, kad vienas pagrindinių dalykų, lemiančių naudojimosi intensyvumą, yra nesunkiai perprantama vartotojo sąsaja ar vos keliais spustelėjimais pasiekiamas galutinis kokio nors veiksmo rezultatas.
Neabejoju, kad orientacija į paprastus ir veiksmingus sprendimus artimiausioje ateityje ims dominuoti ir verslo darbotvarkėje. Kuo toliau, tuo labiau paprastų veiklos procesų ir metodų reikšmė siekiant geresnių rezultatų bus didesnė, o tie, kas ims vadovautis šia taisykle, įgis neabejotiną konkurencinį pranašumą. Šiandien paprasti organizaciniai procesai tampa viena būtinų sąlygų siekiant pasiūlyti patrauklius produktus ir patogias paslaugas.
Be to, paprastai veikiančių sprendimų reikšmė tampa aktualesnė ir viešajame sektoriuje. Pavyzdžiui, Norvegijos vyriausybė yra išsikėlusi tikslą paversti šalies viešąjį sektorių labiausia skaitmenizuotu visame pasaulyje, nes skaitmeniniais kanalais konsultuoti gyventojus ar teikti daugelį paslaugų yra veiksmingiau ir pigiau. Tačiau kitas svarbus jos tikslas perkeliant paslaugas į skaitmeninę erdvę – užtikrintas paprastumas. Tik lengvai perprantami sprendimai gali paskatinti jais naudotis ne vien su technologijomis nuo mažens užaugusius jaunus žmones, bet ir vyresniąją kartą, kurios gyvenime kompiuteris ir išmanieji įrenginiai atsirado vėliau.
Kitas pavyzdys yra Estija, kuri jau ne vienus metus save pristatinėja kaip elektroninių valstybės paslaugų pionierę. Nors paprastumo siekis vyriausybės programoje nėra akcentuojamas, patogus priėjimas prie skaitmenizuotų tradicinių paslaugų estams netrukdo girtis, kaip nesudėtingai jų šalyje sprendžiami klausimai – deklaruoti mokesčius čia trunka 5 minutes, o atiduoti savo balsą parlamento rinkimuose galima vos per 3 minutes.
Bendrovė SAP pagrindiniu savo inovacijų tikslu taip pat skelbia paprastumo siekį. Manome, kad bet kokia dėmesio verta naujovė pirmiausia turi padėti darbą atlikti lengviau negu anksčiau. Paprastumas reiškia galimybę pasiekti reikalingą informaciją keliais klavišo paspaudimas. Paprastumas reiškia, kad atitinkamas įrankis yra pritaikytas konkrečiam atvejui ir labai gerai padeda atlikti specifinę užduotį. Galop paprastumas reiškia nesunkiai vartojamus sprendimus.
Kokią reikšmę visa tai turės ateityje? Grįžkime prie pradžioje paminėto informacijos vandenyno. Nepaisant didžiulio per metus visų pasaulio gyventojų sukuriamo informacijos kiekio, tik 7 proc. jos yra sužymima ir gali būti panaudojama vėliau. Ir tik mažiau negu 1 proc. visos informacijos panaudojama duomenų analizėje. Nieko nuostabaus, kad internetas šiuo metu atrodo kaip sunkiai aprėpiama erdvė, kurioje galima greitai pasiklysti taip ir nepasiekus galutinio tikslo.
Bet technologiniai sprendimai ateityje leis realiuoju laiku analizuoti šį milžinišką informacijos kiekį ir rasti norimą atsakymą ar padėti akimirksniu atlikti pageidaujamą veiksmą. Dėl to kiekvienam mūsų taps kur kas paprasčiau naviguoti sparčiai augančiuose šio informacinio vandenyno plotuose.