Antradienį į kai kurių Lietuvos gyventojų elektroninio pašto dėžutes įplaukė laiškas neva nuo SEB banko pavadinimu „Saugumo departamento“, kuriame informuojama apie naują žinutę „nuo saugumo departamento“ ir siūloma spausti nuorodą. Elektroninis laiškas atkeliauja iš pašto adreso interneto-bankas@web-seb.lt
Praėjusios savaitės pabaigoje apgaulingi elektroniniai laiškai į gyventojų dėžutes plaukė ir iš neva DNB. Tik šįkart internetiniai sukčiai pasidarbavo prasčiau. Žinutė vartotojui išversta automatiniu būdu: „Gerbiamas kliente. Jis atėjo į mūsų dėmesį, kad jūsų Elektroninė Sptaodių generatorius ne sinchronikai su banku. Jums reikia ubaigti į procesą, siekiant tęsti savo sąskaitą“. Sunkiai lietuvių kalba suprantamame laiške taip pat įterpta internetinė nuoroda. Laiškas siųstas iš adreso ib-info@dn-group.lt.
Apie suaktyvėjusią apgaulingų elektroninių laiškų, kurie neva keliauja iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, srautą jau įspėja ir bankai savo internetiniuose puslapiuose.
„Swedbank“ savo klientus apie tai informavo dar praėjusį penktadienį.
„Informuojame, kad šiomis dienomis kai kurie „Swedbank“ klientai gauna fiktyvius elektroninius laiškus su nuoroda jungtis prie suklastoto interneto banko puslapio. Daugeliu atveju žinutės tekstas yra toks: „Gerbiamas kliente, jūs turite naują žinutę. Prašome prisijungti čia skaityti“, - teigiama banko išplatintoje informacijoje.
Jei gyventojas paspaudžia laiške esančią nuorodą jis patenka į suklastotą interneto banko puslapį ir klientų prašoma suvesti prisijungimo duomenis.
„Swedbank“ akcentuoja, kad šis sukčiavimo atvejis išsiskiria tuo, kad klientų prašoma PIN generatoriaus duomenų ir pavedimas atliekamas realiu laiku.
DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas patvirtino, kad paskutiniu metu apsimestinių elektroninių laiškų srautas padidėjo. Pirma banga buvo fiksuota praėjusią savaitę. Antradienį bankas vėl sulaukia klientų skambučių apie gautus neaiškius elektroninius laiškus.
„Šie laiškai nukreipia į tariamą internetinio banko puslapį, kur bandoma išgauti kliento slaptažodį ir kodus. Mes šiuos dalykus pakankamai atidžiai stebime“, - kalbėjo jis.
Pasak banko atstovo, galima džiaugtis tuo, kad gyventojai yra labai kritiški ir labai greitai informuoja banką apie gautus tokius laiškus. DNB banko atstovas spaudai teigė, kad kol kas nuo pastaruoju metu gyventojų elektroninio pašto dėžutes pasiekiančių laiškų nenukentėjo dar nei vienas šio banko klientas.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius taip pat teigė, kad kol kas nesulaukė iš informacijos klientų, kad šie būtų nukentėję nuo internetinių sukčių.
Pasak A. Vilkanco, kai bankas sužino apie platinamus fiktyvius elektroninius laiškus banko atstovai kreipiasi į atsakingas institucijas, kurios bando užkirsti kelią į internetinių puslapių, į kuriuos veda nuorodos, patekimą.
