Norėdami padidinti tikimybę ilgiau gyventi, mes galime ugdyti sveikus įpročius - apriboti alkoholio vartojimą, nerūkyti, mankštintis ir t.t. Bet ir didžiausios mūsų pastangos nepadės gauti to, ko tikrai norime – prie paros pridėti dar keletą valandų.
Bet ir vėlgi, net ir šios papildomos valandos nėra tai, ko mes iš tiesų norime. O iš tiesų mes norime suspėti padaryti viską, ką privalome padaryti, ir dar turėti truputėlį laiko mėgstamiems užsiėmimams.
Vadinasi, turime atkreipti dėmesį į laiko paskirstymą, energiją ir efektyvumą. 24 val. per parą iš tiesų yra labai daug. Net jei atimsime tas 8 val., kurias skiriame miegui, mums lieka dar 16 val. Per tas valandas, aplinkui zujant vaikams, buvo parašyta daugybė garsių knygų; per dienas, kurios tęsėsi 16 val., buvo sukonstruoti ir paleisti erdvėlaiviai. 16 val. – daugiau nei pakankamai laiko gyventi džiaugsmo teikiantį gyvenimą. Svarbiausias klausimas toks: kaip išmokti tas 16 val. išnaudoti taip, kad nesijaustume, lyg mus nuolat persekioja laikrodžio tiksėjimas?
Visų pirma, turime išmokti apsiriboti tomis 16 valandų ir nebandyti padidinti jų skaičiaus miego sąskaita. Taip, retsykiais ši strategija pasiteisina, bet tapusi įpročiu, yra pasmerkta nesėkmei.
Miegas nėra kažkokia keista nesąmoningumo būsena, į kurią nugrimztame kiekvieną vakarą. Tai labai svarbus biologinis procesas, kuris padeda funkcionuoti maksimaliu protiniu ir emociniu pajėgumu. Kurį laiką neišsimiegokite, ir atsidursite pavojuje. Jei jūsų tikslas – jaustis taip, lyg turėtumėte pakankamai laiko atlikti viską, kas privaloma per tiek valandų, kiek jų yra paroje, vienintelis būdas tai padaryti – jas tinkamai išnaudoti, o tai reikalauja energijos.
Mes galime padidinti savo efektyvumą (tai yra, per tam tikrą laiko tarpą atlikti daugiau užduočių). Kaip tai padaryti? Atsisakyti neproduktyvios veiklos, kitaip tariant, nesiblaškyti. Kadaise didžiausia problema buvo televizorius. Dabar – televizorius, „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“...
Kaip rasti stiprybės atsispirti šioms pagundoms? Ogi visiškai jų vengti. Kaip tai padaryti? Paversti jas sunkiau prieinamomis. Elektroninių laiškų skaitymas turėtų būti toks komplikuotas, kad būtume priversti tai daryti nustatytu laiku ir perskaityti visus laiškus iš karto, o ne kas 5 min kaišioti nosį tikrinant, ar negavome naujų. Paieškokite specialių programų, kurios apsunkina priėjimą prie elektroninio pašto ir socialinių tinklapių.
Norėdami kuo daugiau nuveikti ir kuo mažiau blaškytis, turite paskirstyti prioritetus. Pasakykite sau, kad kai kurie darbai yra tokie svarbūs, kad privalote pamiršti kitus, ne tokius svarbius (ar bent jau skirti jiems daug mažiau laiko). Kita vertus, jei pajusite, kad veiklos, kurios atsisakėte, jums labai trūksta, galbūt tai ir buvo dalykas, kuriam nuo pat pradžių norėjote skirti daugiau laiko.
Kartais prioritetai paaiškėja tik po eksperimentų. Klišė, tačiau dažnai tik kažką praradę suvokiame, kaip tai mums buvo brangu.
Norėdami jaustis taip, lyg nešvaistome laiko veltui, mes turime daugiau laiko skirti veiklai, kuri mums atrodo prasminga. Paprastai tai nebūna lengviausi dalykai.
Dažniausiai paaiškėja, kad prasminga veikla reikalauja energijos. Žiūrėti televizorių yra lengva, bet ar jį žiūrėdami jaučiamės prasmingai leidžiantys laiką? Tad jei norite turėti daugiau laiko, rečiau užsiimkite veikla, kuri jums atrodo beprasmė. Tiesa, nereikia visiškai atsisakyti dalykų, kurie, nors ir beprasmiai, bet teikia malonumo – visiems mums kartais reikia truputį patinginiauti.
Laiko švaistymas kažkuo primena nesąmoningą persivalgymą. Mes dažnai iššvaistome laiką po mažą kruopelytę. Tos kruopelės atrodo bereikšmės, bet sudėkite jas ir pamatysite, kur dingo kelios valandos. Žmonės, kurie nori sulieknėti, dažnai užsirašinėja, ką suvalgo, o jūs užsirašinėkite, ką veikiate. Galbūt toks dienoraštis padės nustoti švaistyti laiką ir suvokti, kad jo turime tiek, kiek mums reikia, o galbūt net daugiau.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
