Jo požiūris į tikinčiuosius buvo neigiamas. Mokytojas paprašė, kad tie, kurie priėjo pirmosios Komunijos, pakeltų rankas. Niekas jų nekėlė, nors buvo tokių, kurie priėjo pirmosios Komunijos, tarp jų ir mano mama. Ji, kaip ir visi kiti, nekėlė rankos, nes bijojo mokytojo pažeminimo. Tačiau vienas mamos klasės draugas ėmė garsiai raginti mamą pakelti ranką ir prisipažinti. Jis pareiškė, kad matė mano mamą pasipuošusią balta Komunijos suknele ir vainikėliu ant galvos, einančią į bažnyčią. Mano mamai buvo taip gėda, kad ji norėjusi prasmegti skradžiai žemę.
Mokytojas, kaip visi ir tikėjosi, ėmė smerkti tokį elgesį, apkaltindamas tėvus nesupratingumu ir tamsybe. Tačiau vos Lietuva atgavus nepriklausomybę, kaip bebūtų keista, jis tapo aršus sąjūdžio aktyvistas.
Ši ir kitos dar nepasakotos sovietinių laikų istorijos atgimsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokinių rašinių konkurse, į kurį pakvietė Europos Sąjungos programos Europa piliečiams projektas „Trapi jungtis - Baltijos istorija taikiai ateičiai – bendram keliui Baltijos šalyse“.
Jame dalyvauja ne tik lietuvių, latvių, estų, bet ir rusakalbių mokyklų moksleiviai. Tai ypač svarbu, norint kurti draugiškus šalia gyvenančių rusų, lietuvių, latvių, estų santykius ir puoselėti bendras žmogiškąsias vertybes, išdėstytas pagrindinių Europos Sąjungos teisių chartijoje – laisvę, orumą, lygybę, demokratiją, teisingumą.
Projektas prasidėjo praėjusių metų rudenį, kai Lietuvoje susitiko septynių mokyklų mokytojai ir mokiniai. Čia jie kalbėjo apie 1940 metais Baltijos šalis okupavusį komunistinį režimą ir sovietinių laikų žmonių kasdienybę. Susikalbėti nebuvo paprasta. Ne dėl kalbos barjero, nors dalyviai – keturių tautybių atstovai, bet dėl skirtingų pažiūrų ir patirčių.
Projekto koordinatorės Rasa Urbšienė ir Eglė Paužienė pastebėjo, kad diskutuoti pavyzdžiui, holokausto ar stalinizmo tema yra paprasčiau, nei komunistinio režimo. Akivaizdu, kad ši tema dar „labai karšta“, nemaža dalis rusakalbių projekto dalyvių kalbėjo apie tai, kaip gera buvo gyventi sovietiniais laikais, lyginant su šiandiena, kaip smagu būdavo važiuoti į „Arteką“ ar valgyti ikrus. Estai, lietuviai, latviai pasakojo, kaip po 3 – 4 valandas stovėdavo eilėse prie dešrelių ir jų negaudavo…
Taigi, projekto tikslas – atskleisti Sovietų Sąjungoje pamintas žmogaus teises ir žmogiškąsias vertybes ir palyginti su ta laisve ir žmogiškuoju orumu, kuriuos turime dabar – nemaža užduotis ir iššūkis.
Projektą organizuoja Savęs pažinimo ir realizavimo studija, norint paminėti „Baltijos kelio“ 25 metų jubiliejų. Projekte dalyvauja mokyklos iš Lietuvos - Vilniaus Karoliniškių gimnazija, Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla, Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla, Estijos – Tallinna Läänemere Gümnaasium, Viljandi Gümnaasium, iš Latvijos – Rigas 89 vidusskola, Rigas 25 vidusskola.
Kiti susitikimai jau vyks ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje, kur veiks meninės instaliacijos ir bendra septynių mokyklų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Flash mob‘o akcija. Projekto pabaigoje bus išleista knygelė, pateikianti įdomiausias sovietinių laikų paprastų žmonių istorijas, kurias mokiniams papasakos jų tėveliai.