Vieniems prieštaraujant ar atidėliojant jo kilimą, kiti vis ragina minimalų darbo užmokestį kelti. Vis dėlto iš tuščio į kiaurą nepilstant, pateiksiu duomenų, kodėl MMA kilimas Lietuvoje ne tik galimas, bet ir reikalingas.
Prieš kurį laiką publikuotas Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno argumentas, kad MMA gauna tik apie dešimtadalis darbuotojų, t.y. nedidelė dalis, ir todėl mažų atlyginimų problemų nesprendžia, neįtikina. Svarbu ne tik minimalus atlyginimas, bet ir artimas jam, pavyzdžiui, MMA keliant nuo 1000 iki 1200 litų, automatiškai didesnį atlyginimą gaus tiek MMA, tiek 1100 Lt uždirbantis darbuotojas. Tai yra reikšminga, nes Lietuvoje gaunamas uždarbis yra labai netolygiai pasiskirstęs.
Paskutiniais „Eurostat“ publikuotais duomenimis apie atlyginimų medianas (2010 metai) net 27,2 procento Lietuvos darbuotojų gavo mažesnius nei 2/3 šalies medianos atlyginimo – visoje ES aplenkėme tik Latviją (27,8 proc). Tai puikiai parodo, kad mūsų šalyje grupė žmonių, gaunančių minimalius arba artimus minimaliems atlyginimus, yra labai gausi. Be to, verta paminėti, kad mažai uždirbantys dažnai yra ir mažiausiai konkurencingi, juos pakeisti lengviausia dėl žemesnės kvalifikacijos, todėl jų derybinės galios, nesant profsąjungų, labai ribotos.
MMA didinimas šiuo atveju yra vienas iš būdų spręsti problemas. Dar vienas Lietuvos ekonominis aspektas, stabdantis atlyginimų kilimą, yra gana didelė kapitalo grąža, kuri parodo, kad atlyginimų lubos tikrai nėra pasiektos. Štai Europos Sąjungoje 2014 metais („Eurostat“) numatoma vidutiniškai 56,3 proc. BVP dalis tenkanti samdomiems darbuotojams, Lietuvoje – tik 44,7 proc.
Visiškai aišku, kad Lietuvos darbdaviai turi nemenką derybinę persvarą, kuri ir atsispindi atlyginimų pavidalu. Todėl mūsų ekonomikos augimą labiau jaučia kapitalo savininkai nei darbuotojai. Tai patvirtina ir faktas, kad nuo 2010 iki 2013 metų bedarbių Lietuvoje sumažėjus 6 procentais, vidutinė samdomo darbo valandos kaina Lietuvoje šiuo laikotarpiu išaugo nuo 5,4 iki 6,2 eurų. Visoje Europos Sąjungoje, priešingai – nedarbui išaugus 1,2 procento, atlyginimų vidurkis pasikeitė nuo 22,4 iki 23,7 eurų – daugiau negu Lietuvoje, nepaisant mūsų gerokai spartesnio ekonominio augimo. Viena priežasčių – kapitalo grąžos skirtumai skirtingose šalyse.
Kitaip tariant, augant ekonomikai Lietuvoje didžioji pelno dalis tenka darbdaviams, ne darbuotojams. Dideli atlyginimų skirtumai šalies viduje bei maža BVP dalis, tenkanti samdomui darbui, yra vienos svarbiausių priežasčių, kodėl ekonomikos augimas dažnai aplenkia žemiausius socialinius sluoksnius. Taip pat aišku, kad mažiausiai uždirbančiųjų gerovės artimiausiu metu „nematoma rinkos ranka“ reikšmingai nepakels, nes didelių struktūrinių permainų nematyti. Todėl, mažinant gyventojų socialinę atskirtį, protingas MMA didinimas išliks viena pagrindinių priemonių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!