– Užsiimate įvairiausia veikla: dainuojate, vaidinate, garsinate, dalyvavote politiniame gyvenime, dirbate televizijoje… Kuri veikla artimiausia jūsų širdžiai?
– Džiaugiuosi, kad visos mano veiklos (išskyrus politiką) viena kitai yra artimos, kūrybinės. To norėjau nuo vaikystės. Bet daugiausia savęs atiduodu dainuodama. Labai gerbiu kiekvieną klausytoją, ateinantį į mano koncertą, ir taip stengiuosi jam atsidėkoti.
– Koks iki šiol pasiektas gyvenimo tikslas jums pačiai svarbiausias?
– Niekada nekėliau sau ypatingų gyvenimo tikslų. Daug kas vyko tiesiog spontaniškai. Būdama aštuoniolikos turėjau tikslą tapt aktore. Tuomet ja netapau, bet aktorystės gavau paragauti po daugelio metų. Nelaikau to tikslo pasiekimu, greičiau – sėkmingu atsitiktinumu. Kur kas svarbesnis tikslas – bendražmogiškas ir jis – jau įgyvendintas: aš – mama ir labiausiai džiaugiuosi bei didžiuojuosi protingais savo vaikais.
– Kaip ir kodėl nusprendėte imtis vaidybos?
– Kodėl aš atsiradau teatre, matyt, reikėtų klausti spektaklio režisieriaus ir teatro vadovų. Tai nėra pirmasis spektaklis, kuriame vaidinu. Pasirodžiau miuzikle „TadasBlinda“, kūriau vaidmenį Adolfo Večerskio statomame „Riteryje iš Lamanšo“, deja, dėl tam tikrų politinių peripetijų, jame taip ir nepasirodžiau. Teatras tiesiog pasibeldė į mano gyvenimą ir tuo mane nudžiugino.
– Kuo skiriasi darbas scenoje ir televizijoje?
– Neturiu tiek daug teatrinės patirties, kad imčiausi vardyti skirtumus. Teatre aš jaučiuosi laisviau ir jaukiau, ten nevaržo televizijos kameros, be to, akis į akį su žiūrovu susiduriu ir koncertų metu, tad man tai – įprasta.
– Patenkate į gražiausių Lietuvos moterų šimtuką, ką jums reiškia toks visuomenės įvertinimas?
– Gražios norime būti visos ir įvertinimai visada malonūs. Svarbiausia, kad titulas kokiuose nors panašiuose „..iausių“ rinkimuose netaptų didžiausia gyvenimo vertybe ir pasididžiavimo objektu. Tokių žmonių man gaila, jie man juokingi.
– Kartais kalbama, kad išgarsėjote tik dėl žinomo vyro, ką atsakytumėte tokiems kritikams?
– Niekada neneigiau, kad būtent vyras stumtelėjo mane dainuoti, jis prodiusavo laidą, kurioje debiutavau kaip vedėja. Kodėl turėčiau to gėdytis – ne viena gali tik pasvajoti apie tokį palaikymą ir pagalbą. Bet šiandien ne vyras kviečia mane į televiziją, ne jis garsina filmus jau 20 metų, ne jis išperka bilietus į mano koncertus. O tokio pobūdžio kritikai – dažniausiai tiesiog pavyduoliai.
– Atskleiskite paslaptį – kaip išlaikote tokią liekną figūrą ir puikią išvaizdą?
– Šiuo klausimu esu tradicinė moteris, linkusi į pilnėjimą, o tai reiškia, kad negaliu kada užsimaniusi valgyti cepelinų ir bandelių. Bet nesigiriu, kad valgau tik salotos lapą ir gyvenu tvarkingai. Būna visko, bet kai suprantu, jog turiu suimt save į nagą – suimu. Kosmetologo kabineto irgi neaplenkiu. Apsileidimas, kaip ir besaikis rūpinimasis savo išvaizda – nelaimingos moters požymis, o aš tokia nesijaučiu.
– Papasakokite apie spektaklį, kurį pristatysite Londono lietuviams?
– Apie spektaklį geriausiai papasakotų jo režisierius, nes tai jo idėją ir sumanymus mes įgyvendiname. Tai – humoro ir absurdiškų situacijų prisotintas išsiskyrusio profesoriaus gyvenimo paveikslas. Jis – pavargęs nuo buvusios žmonos, jauna meilužė jau irgi erzina, aplink zuja vis kažko prašanti dukra ir štai dar pasirodo jis.. Kas toks? Čia ir yra didžioji intriga..
– Koks šiame spektaklyje – jūsų personažas?
– Mano personažas – buvusi profesoriaus žmona. Įžeista, bet vis dar mylinti vidutinio amžiaus moteris. Beveik visos turime panašių patirčių, tad kurti personažą nebuvo itin sunku.
– Kuo spektaklis „Bus sunku…“ turėtų būti įdomus emigrantams?
– Šis spektaklis skirtas visiems, patyrusiems šeimyninio gyvenimo džiaugsmus ir grimasas, vidutinio amžiaus krizės požymius. Visiems, turintiems žmogiškų silpnybių ir humoro jausmą. Tai reiškia – emigrantams taip pat.
– Ką jums, kaip asmenybei, davė šis vaidmuo teatre?
– Visada laikiau save lyrike ir romantike, dabar žinau, kad ir komedija man – nesvetima. Taigi šis vaidmuo man suteikė pasitikėjimo savimi.
– Kaip manote, ar norėsite ir toliau vaidinti spektakliuose, ši veikla jus žavi?
– Aš visada atvira naujoms galimybėms. Sulaukusi įdomaus pasiūlymo, būtinai jį apsvarstyčiau. O kol kas kviečiu tautiečius į susitikimą spektaklyje „Bus sunku“.
