Aišku, kai kur reikėjo pagalbos, patarimo ir, be abejo, daug valandų paaukota informacijos paieškai internete. Bet kad ir kaip besistengiau gerai atlikti sienų ir lubų glaistymą ir paruošimą dažymui, niekaip nesisekė. Galų gale, po mėnesio vieno kambario paruošimo dažymui darbų, buvo nuspręsta samdyti meistrą.
Bandymas ieškoti internete informacijos apie tikrai gerai dirbančius meistrus baigėsi arba didele paslaugos kaina, arba abejotinais atsiliepimais apie jų darbų kokybę. Padėjo draugai: jie užsiminė, kad turi meistro kontaktus, kad žmogus tikrai dirba sąžiningai ir t.t.
Pažiūrėjome, kaip draugams meistras atliko darbus, kaip visa tai atrodo po metų. Žinoma, įvertinti, ar lygiai nuglaistytos sienos ir kaip nudažyta, labai subjektyvu. Žodžiu, pasiryžom. Paskambinome, susitarėme susitikti.
Pirmas įspūdis nekoks, nes iš išvaizdos atrodė, kad žmogus tikrai nieko nenusimanys apie statybas, greičiau jau apie meną. Bet kai pamačiau kaip jis dirba... Jis vienas per mėnesį „sutvarkė“ trijų kambarių butą: pradėjo nuo gipso siūlių užglaistymo ir mano klaidų taisymo, o baigė sienų dažymu ir tapetų klijavimu. Ir nebuvo jokios šnekos apie užmokestį už ateityje atliktus darbus.
Padariau, surašiau, ko kiek padariau, sutartas tarifas, suma. O patarimai buvo man dalijami už dyką. Kai kur net tiksliai patarė dėl sienų spalvų parinkimo. Tikras savo amato specialistas. Net buvo toks atvejis: ruošiantis glaistyti vieną sieną, paklausė kaip daryti – gražiai ar lygiai?
Sakau, koks skirtumas? O jis prideda liniuotę prie sienos ir matau, kad sienoje yra 1 cm duobė, besitęsianti 2 metrus. Jis paaiškino, kad darant lygias sienas, jis turės panaudoti kokius 6-8 maišus gipsinio glaisto, kuris neaišku, ar po kokių trijų metų nepradės atšokinėti ar trūkinėti. Sakau – o kaip tai padarysi, negi uždėjus grindjuostę ar sienos-lubų sujungime nesimatys, kad siena kreiva? Sako, kad paprastai, ir parodė kaip!
Ir padarė taip, kad niekas nemato, kol neparodau su 2 m liniuote! Tiesa, pačioje pabaigoje skubėdamas padarė „chaltūrą“, bet be jokių fokusų pripažino tai ir be jokių incidentų buvo sutarta dėl nemokėto užmokesčio už blogai atliktą darbą, grąžinti ir pinigai už sugadintas medžiagas.
Kita įdomi aplinkybė: niekaip negalima buvo jo išprašyti padaryti kokį nors darbelį, kurio jis nedaro. Iškart atsakymas: nemoku, nedarysiu ir viskas. Jokių neaiškių pažadų. Ir darbo kultūra pavyzdinė: jokio statybinio vandens pylimo į kanalizaciją, jokio rūkymo darbo patalpoje, o apie alkoholį darbe net negalvoja. Jau geriau paskambina ir pasako – man sunku, ar galiu šiandien neateiti, ir atsiprašinėja 15 minučių. Taip buvo tik vieną kartą po gražios mūsų krepšininkų pergalės.
Apibendrinant galima pasakyt, kad tikrai yra nagingų ir nebrangių meistrų ir juos surasti geriausia per draugus ar pažįstamus, taip įvertinant jo darbą bei sutaupant daug savo laiko paieškai internete. Sutaupysite ir nervų, nesudarę sandorio su „greitai ir kokybiškai atliekančius visus darbus“ visokio plauko meistreliais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Mintyse kirba mintis atnaujinti namus? Jau įsivaizduojate, kaip įžengsite į šviežiai nudažytomis sienomis kvepiantį kambarį? Ruošiatės namo statybai ir kurpiate planus, kaip po veją lakstys Jūsų vaikai? Palaukite. Ne vieno patirtis sako – remontas ir statybos yra visai ne toks malonus dalykas, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad statybose į klientą žiūrima kaip į pinigų maišą ir beveik kiekvienas siekia iš to pasipelnyti. Dauguma žiūri savo kišenės, o ne kliento interesų“, - DELFI yra pasakojusi Vaida.
Tikriausiai ne vienas yra girdėjęs istorijų ir apie remonto vietoje vykstančius vakarėlius, vis atidedamus darbus, netinkamas medžiagas ar sandėliuose dingstančius reikiamus daiktus. O gal atvirkščiai – esate tikri remonto aistruoliai, nuolat atnaujinate savo namus ir su apgavystėmis nesate susidūrę?
Prašome Jūsų – padėkite išsklaidyti arba patvirtinti mitą apie tai, kad „remonto negalima užbaigit, o tik jį sustabdyti“ ar kad visi jį atliekantys darbininkai siekia apsukti aplink pirštą.
Vienos istorijos autoriaus laukia puikus prizas namams – dvi knygos: R. Aidietės „Sutažo fantazijos“ ir R. Laužiko „Istorinė Lietuvos virtuvė“.
Konkurse galite dalyvauti iki rugsėjo 12 d. trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Remontas“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia: