- Kodėl vieniems sekasi, o kitus tiesiog persekioja nesėkmės?
- Mes nesame vien sėkmingi arba nevykėliai. Įgyjant įvairios patirties pasitaiko etapų, kai mums sekasi arba ne. Visus, net ir sėkmės lydimus, aplanko nepasisekimai, bet yra žmonių, kuriuos problemos sugniuždo.
Tokie žmonės būna perdėtai susikoncentravę į savo nesėkmes, itin priklausomi nuo kitų nuomonės, bijantys parodyti menkiausią savo silpnybę. Arba naivūs, skaitantys populistines knygas apie sėkmę, ignoruojantys, kad ne 100 proc. viskas priklauso nuo mūsų, tiesiog yra dalykų, su kuriais tenka susigyventi. Tretieji – perfekcionistai, kurių šūkiai: „Nesėkmė – tai katastrofa!“, „Man visada turėtų sektis“, „Nesėkmė yra pažeminimas“.
Pats žodžių „sėkmė“ ar „nesėkmė“ vertinimas yra sąlyginis ir subjektyvus, nebūtinai atspindintis tikrovę. Kas yra nesėkmė? Gal tai kitoks nei norėjau, tikėjausi, planavau rezultatas? Ar tikrai blogai, jei kažkas vyksta ne pagal mano planą? Kartais galutinis rezultatas yra toks nuostabus, kad pralenkia visus buvusius lūkesčius! Tarkime, kažkada verkiau nutrūkus santykiams su pirmąja meile, bet dabar suprantu, kad kitaip nebūčiau sutikusi savo vyro, kurį taip myliu ir su kuriuo sutariame daug labiau.
Apmąstant dabartį gali atrodyti, kad bėdos tiesiog persekioja. Svarbu, ar sugebame mokytis iš jų, ar nuolat kartojame tas pačias klaidas, nes nuo to priklauso, ką gausime ateityje.
Yra atlikta nemažai tyrimų, apklausų apie sėkmingus žmones. Vieno tokio tyrimo metu ieškota atsakymo į klausimą, nuo ko priklauso rašytojų sėkmė, kodėl vieni tampa itin populiarūs, pripažinti, o kiti lieka nežinioje? Išvada buvo tokia: pripažinimą pelnę rašytojai išsiskyrė tik vienu bendru bruožu – jie tiesiog daug daugiau dirbo ir rašė nei kiti. Darbo kiekybė anksčiau ar vėliau pereidavo į kokybę. Jie nepasiduodavo po blogos recenzijos ar neproduktyvios dienos, o rašė ir rašė, dar ir dar.
Viena mano pažįstama, jau garbaus amžiaus moteris, kurios darbo karjera buvo tiesiog stulbinama, manė, kad tai pasiekti pavyko dėl to, kad kiekvieną vakarą ji užrašų knygelėje planuodavo ateinančią dieną ir analizuodavo vakarykštę: ką pavyko padaryti, kas nepasisekė ir kodėl, kaip ji darytų kitą kartą. Ji nuosekliai analizavo savo patirtį ir mokėsi.
- Kaip elgtis ištikus nesėkmei, kad objektyviai suprastume jos priežastis?
- Pirmiausia reikia atskirti faktus nuo jų interpretacijų. „Manęs nepriėmė į šešias darbovietes“ yra objektyviau negu „rasti darbą nėra šansų.“ Reikia vengti perdėtų apibendrinimų ir iš vienos ar kelių problemų nedaryti viską apimančios išvados: „Aš niekam netinku.“
Verta savęs paklausti: ar realistiški buvo mano tikslai ir ar tikrai užteko laiko jiems įvykdyti? Kartais žmonės nusistato tikslus, kurių neįmanoma pasiekti. Atsakykime į klausimus: ar surinkau pakankamai informacijos siekiui įgyvendinti, ar būdai buvo tinkami, kas konkrečiai pasiteisino, o kas ne, ar man pavyko siekti tikslo ir mėgautis darbu vienu metu? Jei pats procesas nemalonus, tikėtina, kad ilgainiui turėsime problemų dėl motyvacijos darbui. Svarbu išsiaiškinti, ar išnaudotos visas turimos galimybės, ar kartelė nėra per aukšta, ar lieka laiko dar vienam bandymui, ar pasiektas bent koks progresas?
Objektyviau įvertinti nesėkmę padės ir atsakymai į klausimus: jei tai atsitiktų mano draugui, ką aš pagalvočiau? Ar irgi vertinčiau kaip didelę nesėkmę? Ar šis įvykis tebebus man svarbus po 5 ar 10 metų? Jei panašios nesėkmės kartojasi, ar padariau išvadas ir pasimokiau iš ankstesnių?
- Vieni nesėkmes išgyvena lengviau, kiti – sunkiau, jas priskirdami savo asmenybės trūkumams. Kuo gresia toks savęs smerkimas, menkinimas?
- Žmogus dažnai įsisuka į ydingą ratą, jei pradeda galvoti: „Esu nevykėlis, tikriausiai man vėl nepasiseks.“ Ir tuomet keičia elgesį: mažina savo siekius, rečiau bando naujus dalykus, praleidžia galimybes ar siekia tikslo tik vieną kartą, pasiduoda prieš pirmąją kliūtį, atidėlioja darbus. Viso to pasekmė – menkesni rezultatai, dar labiau sumažėjęs pasitikėjimas savimi, naujovių baimė.
Tai vadinama „išsipildančios pranašystės“ fenomenu. Kuo ilgiau žmogus sukasi ydingame rate, tuo giliau klimpsta. Kuo labiau tiki, kad jis yra „nevykėlis“, tuo daugiau vengia veiklos (juk mažiausiai nesėkmių patiria tie, kurie nieko nedaro), o jo savivertė vis menksta.
Štai vyras, abejojantis savo sugebėjimais, kiekvieną kartą padaręs klaidą susilaukia žmonos kritikos. Ilgainiui jo nepasitikėjimas savimi auga ir jis gali pradėti vis labiau vengti darbų, juos atidėlioti, šalintis pačios žmonos. Kuo dažniau jis taiko šią strategiją kritikai išvengti, tuo situacija tampa sudėtingesnė: jis vis mažiau gerbia pats save, žmona taip pat juo vis nepatenkinta, dažniau kritikuoja.
Stiprėjant įsitikinimui, kad jis nesugeba nieko tinkamai padaryti, vyras vis daugiau atsakomybės perleidžia žmonai, o save gerbia dar mažiau. O žmona gali pasijusti svarbesnė ir turinti teisę jį mokyti, dažniau duoti pastabas, kontroliuoti, žeminti. Jei abu ir toliau taip pat elgsis, menkos savigarbos vyras gali dar labiau bėgti nuo problemų šeimoje, pasinerti į alkoholį ar susižavėti jį gerbiančia bendradarbe, nors nuoširdžiai myli savo žmoną.
Mintis „esu nevykėlis“ gali virsti giliu įsitikinimu, persmelkiančiu kitas gyvenimo sritis ir net darančiu įtaką vaikų elgsenai.
- Kaip reikėtų vertinti nesėkmę, kad ją patyrus neapimtų ilgalaikis stresas, depresija?
- Svarbu suprasti savo indėlį, kodėl nepasisekė. Tai, kas priklauso nuo mūsų, gali būti keičiama. Jei žiūrime į sėkmę kaip Dievo ar likimo duotą arba neduotą, nepasisekimo atveju jaučiamės nubausti. Taip mąsto depresiški žmonės. Sveika aptarti savo fiasko, jo galimas priežastis su artimais žmonėmis ir apžvelgti įvairiai vertinamą situaciją. Artimųjų palaikymas – geriausia depresijos profilaktika.
- Kaip atsikratyti nesėkmės baimės?
- Priminkite sau, kad kartais patirti nesėkmę yra normalu ir neišvengiama. Tai kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Net ir tų, kuriais žavimės labiausiai.
Viena garsiausių Amerikos pokalbių laidų vedėjų Oprah Winfrey buvo atleista iš žinių vedėjų kaip „netinkama darbui televizijoje“. Waltą Disnėjų išmetė iš darbo laikraštyje už „vaizduotės ir originalių minčių trūkumą“. Garsusis krepšininkas Michaelas Jordanas buvo išmestas iš mokyklos krepšinio komandos. Albertas Einšteinas iki 4 metų nemokėjo kalbėti, mokytojų buvo apibūdinamas kaip „niekada niekuo neišsiskiriantis“. Yra daug būdų nustoti bijoti nesėkmių. Reikia rasti tuos, kurie labiausiai padeda būtent jums.
- Ar įmanoma išmokti priimti problemas ir nepalūžti?
- Mes visi turime mėgstamiausius būdus, dažniausiai padedančius įveikti sunkias situacijas. Kuo jų daugiau išmokstame, kuo laisviau pritaikome įvairius elgesio modelius, tuo lengviau išgyvename nesėkmes, esame atsparesni.
Palūžti gali net pats stipriausias žmogus. Svarbu turėti palaikančių artimųjų, mokėti priimti jų pagalbą. Tuomet net ir palūžęs asmuo po kurio laiko vėl atsigauna.
- Ar yra nesėkmės potyrio teigiama pusė? Ko ji išmoko?
- Nesėkmės priverčia mąstyti ir mokytis daug labiau nei sėkmė. Tai patirtis, leidžianti jautriau suprasti kitus žmones. Taip pat manoma, kad kiekvienas fiasko yra perspėjimas apie galimą rimtesnę problemą ateityje.
- Kaip susigrąžinti pasitikėjimą savimi?
- Rūpinkitės savimi ir bent laikinai šiek tiek sumažinkite reikalavimus sau. Kaip pavyzdį pateiksiu konkūro varžybas. Jei žirgui nepavyksta peršokti aukštos tvoros, jojikas ne iš karto ragina peršokti ją vėl, bet nukreipia žirgą prie žemų tvorelių, kurias įveikti lengviau. Kai žirgą kelias peršoka, jį apramina, leidžia jam „patirti sėkmę“, duoda laiko atsigauti ir tik po to vėl veda prie sunkios kliūties.
Labiau stengiantis, skiriant daugiau laiko ar išbandžius kitus elgesio būdus ir įveikus sunkią situaciją, pasitikėjimas savimi padidėja. Įgyjame atsparumo, lankstumo ir savo kailiu patiriame, kad galima pralaimėti mūšį, bet laimėti karą. Jei nepavyksta pačiam ar padedant artimiesiems atgauti pasitikėjimo savimi, reikia kreiptis į psichologą.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
