Anot Vilniaus universiteto pranešimo, viso rasta keliasdešimt kapų. Palaidojimo būdas rodo, kad šioje, garbingiausioje bažnyčios vietoje, buvo perlaidoti arba paslėpti itin garbingi asmenys.

Žinant, kad šią bažnyčią pastatė Radvilos ir kad jie buvo čia palaidoti specialiai užsakytuose sarkofaguose, buvo spėjama, kad archeologinių tyrimų metu surasta vieta, kur buvo perlaidoti Radvilų palaikai.

Atlikti provizoriniai trijų kaukolių sugretinimai su turima ikonografija, istorinių duomenų ir kaulų ypatumų sutapimai jau dabar leidžia teigti, kad tarp palaidotųjų yra Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojaus Radvilos Juodojo žmona Elžbieta Šidlovecka-Radvilienė, Mikalojus Radvila Rudasis bei Jonušas VI Radvila

Molėtų rajone esanti Dubingių piliavietė – viena didžiausių piliaviečių Lietuvoje. Nuo XVI a. tai buvo Radvilų šeimos rezidencija. Radvilos vadinosi Dubingių ir Biržų kunigaikščiais, nes vieninteliai turėjo kunigaikščių titulą.

Kasinėjimams lėšų buvo skirta visai nedaug, tačiau atradimas – stulbinantis, kadangi pirmą kartą pavyko atkasti tokių garsių istorinių asmenybių palaikus

Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584) ėjo aukštas etmono pareigas, garsėjo kaip karvedys. Ulos mūšis (1564), kai buvo išblaškyta dešimteriopai skaitlingesnė Rusijos caro Ivano Rūsčiojo kariuomenė, išgarsino Radvilos Rudojo vardą Europoje. Mikalojus Rudasis visuomet gynė Lietuvos savarankiškumą. Liublino seime 1569 metais dalyvavo kaip vienas LDK delegacijos vadovų ir nepasirašė unijos akto.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565), Rudojo pusbrolis, buvo LDK maršalka, kancleris, Vilniaus vaivada. Derybose su Lenkija reikalavo, kad didysis kunigaikštis nuolat gyventų Lietuvoje, nesutiko su unijos projektu. Jis buvo vienas galingiausių Lietuvos kanclerių, buvo labai gerbiamas - pavėlavus Juodajam į senato posėdį, Žygimantas Augustas sveikindamas jį atsistodavo.

Abu Radvilos rėmė reformacijos idėjas, daug padarė reformacijos labui - kūrė reformatų mokyklas, statė bažnyčias.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Radvilų giminė iškilo XVI amžiuje. Turtinga ir įtakinga ji buvo ligi XVII amžiaus antrosios pusės, savo vaidmens politiniame ir kultūriniame šalies gyvenime neprarado ir vėliau - ligi pat XVIII amžiaus pabaigos. Radvilos turėjo dideles žemių valdas, šimtus dvarų. Gausus turtas leido laikyti atskirą kariuomenę, pajėgesnę kartais už viso krašto.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją