Jų nuomone, tokio amžiaus mokinukams privalu pradėti dėstyti lytinį švietimą. Partija paskelbė, kad siūlymas septynmečius šviesti apie seksą ir porų santykius, būtų privalomas visoms valstybinėms mokykloms. Su šiuo koziriu (?) liberaldemokratai tikisi laimėti parlamento rinkimus.
Viešai pareikšta, kad konkrečiam amžiui pritaikytos pamokos apie lytinį gyvenimą – tai dalis jų rinkiminės kampanijos. Tad jei liberaldemokratai rinkimuose visiems nušluostys nosis, ši idėja gali būti įgyvendinta. Jos atsisakyti galės tik akademijos ir religinės bei laisvosios – kompanijų ar labdaros organizacijų kuriamos – mokyklos. Visoms be išimties Jungtinės Karalystės valstybinėms mokykloms beliks sutikti.
Lytinis švietimas tiek anglų, tiek kitataučių vaikams bus privalomas. Liberaldemokratų partijos atstovo teigimu, atitinkama gražia forma mokant vaikus apie seksą ir santykius, gautos žinios padėtų jiems asmeniniame gyvenime priimti geresnius sprendimus. Tačiau nepaaiškinama, kodėl pasirinkta būtent 7 metų riba? Ir kada „įsiterpti“ tėvams? Mat lytinis švietimas, psichologų teigimu, pirmiausiai turi prasidėti šeimoje.
Juk savo vaiką geriausiai pažįsta (ar bent turėtų pažinti) tėvai. Tad kalbėtis šia tema su atžala turi mama bei tėtis ir tik vėliau – pedagogai. Tačiau nustačius tokią ankstyvą lytinio švietimo ribą, tėvų vaidmeniui beveik neliks vietos.
Jungtinės Karalystės idėja – mokyti pradinukus lytinio gyvenimo tiesų – nesvetima ir Lietuvai. Garsiojoje „Estrelos rezoliucijoje“, inicijuotoje Europos Parlamento narės Editos Estrelos, rašyta, kad vaikai iki 6 metų jau turi žinoti apie intymius santykius tarp tos pačios lyties; 9–12 metų vaikai turi būti išmokyti efektyviai naudoti prezervatyvus bei kontraceptines priemones ir t. t. Tiesa, Estrelos rezoliucija Europos Parlamente nebuvo priimta. Nutarta, jog šeimos politika yra išskirtinai valstybių narių reikalas. Tad šis opus klausimas paliktas spręsti mums patiems.
Sena tiesa byloja, jog viskas turi savo laiką. Manau, ji puikiai tinka, kalbant apie vaikų lytinį švietimą. Žinoma, būtų klaidinga laukti, kol atžalos pradės lakstyti į pasimatymus, ir tik tada paliesi šią temą.Tačiau lygiai taip pat neverta „persūdyti“, imant itin anksti aiškinti brandos tiesas.
Psichologės Ramunės Želionienės teigimu, per anksti „paduota“ tokio tipo informacija vaikams gali sukelti neaprėpiamas būsenas, mintis. Kils dar daugiau klausimų, didės perdėtas smalsumas, kuris ne visada gerai baigiasi. Deja, ne visada tėvai gali nuspręsti, kada ir kaip jų atžala susidurs su lytiniu švietimu. Tiksliau, ne visada galės, jei Jungtinėje Karalystėje rinkimus laimės liberaldemokratai.
Lietuvių šeimose dėl to jau kyla pasipiktinimas. Pasigirsta grasinimai, jog tada vaikai bus mokomi namuose.
Tapk DELFI Piliečio draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!