Su parasparnio pilotu Tadu susipažinome kelyje „Utena – Ukmergė“ liepos pradžioje. Iš pirmo žvilgsnio nuo įprasto keliautojo su kuprine niekuo nesiskiriantis vyras jau buvo pasirengęs skrydžiui į Latviją. Jo tikslas skambėjo paprastai – „svarbiausia, kad būtų gražiai praleista diena ore“. Netoli Alantos jo laukė per dešimt skrydžio entuziastų. Kol atvykome iki pakilimo vietos – Klabinių kaimo – kalbėjomės apie parasparnių sportą.
- Tadai, dešimt metų skraidai parasparniais, kokį tolimiausią atstumą jais esi įveikęs?
- Mano tolimiausias bemotoriu parasparniu nuskristas atstumas – 256 km iš Birštono apylinkių į Latvijoje esantį Aglona miestelį. Taip pat esant palankiam, nevėjuotam orui, iš Dusetų skridau rekordinį 131 km trikampinį maršrutą.
- Ar tavo karjeroje yra buvę ekstremalių situacijų, kai atrodė, kad tikrai esi pavojuje?
- Taip, juk tai ekstremali sporto šaka. Kartais atrodo, kad kariauji su išlikimu. Kiekvienas pilotas turi turėti atsarginį parašiutą. Kaukazo kalnuose man teko mesti atsarginį parašiutą, nes parasparnis tapo sunkiai valdomas. Ir Lietuvoje, prie Labanoro girios, buvau atsidūręs ekstremalioje situacijoje – parasparnis papuolė į stiprų žemėjantį srautą, pradėjo mane sukti, reikėjo nuspręsti staigiai – vėl mane išgelbėjo parašiutas.
- Kiek laiko reikia mokytis, kad danguje jaustumeisi ne naujokas?
- Aš vis dar mokausi, kiekviena diena – tarsi nauja pamoka, nes nežinai, ką gamta iškrės.
- Koks buvo tavo kelias į šį sportą?
- Vaikystėje sapnuodavau, kad mojuoju rankomis ir pakylu kaip paukštis nuo stogo. Po to gamindavau aitvarus. Kiek vėliau nuvykau į vieną parasparnių kilimo vietą šalia Kauno, susipažinau su šio sporto atstovais, susiradau mokytoją. Iš karto supratau, kad tai mano stichija.
Dalyvauju įvairiose parasparnių sporto varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, todėl tenka nemažai keliauti. Kitais metais planuoju vykti į Kolumbiją, kur drauge su Lietuvos parasparnių sporto rinktinės lyderiu Robertu Pesliaku atstovausime Lietuvai 14-ame pasaulio parasparnių čempionate.
- Lietuvoje yra nemažai parasparnių sporto entuziastų. Ką patartum žmogui, kuris galvoja užsiimti šiuo sportu, bet dar nėra tikras, ar ta veikla jam bus priimtina?
- Pradedantiesiems siūlyčiau pabandyti tandeminį skrydį parasparniu, tuomet parasparnį valdo instruktorius, o keleivis patiria skrydžio jausmą.
