Septyniolikto amžiaus gale pirmą kaną ši vynuogių veislė įvertinta barono Hektoro de Branne, pasodinusio sodinukus Chateau Mouton (dabar Mouton-Rothshild) ūkyje. Kaimynai žaibiškai įvertino jos privalumus ir iš Pujako (Pauillac) rajono Cabernet Sauvignon paplito po visą Bordo (Bordeaux). Vos pusamžiui prabėgus 1855 metais sudarytos Bordo vynų klasifikacijos reputacija buvo pagrįsta Cabernet Sauvignon indėliu.
Šių vynuogių kekės yra mažos. Uogos yra nedidelės, su stora odele. Tai suteikia atsparumo prieš puvinį, o be to, labai svarbu vyno skoniui, mat dalis kvapą bei skonį formuojančių medžiagų išgaunamos iš uogų odelių.
Pirminis vyno kvapas bei skonis priklauso nuo uogų prinokimo. Vėsiame klimate, tokioje vietoje kaip Naujoji Zelandija, šių vynuogių derlius turi būti išskirtinai prižiūrimas, nes neprinokusios uogos suteikia vynui nemalonų augalų lapų ir kotų skonį. Gerinant apšvietimo bei oro vėdinimo sąlygas aplink kekes nuskinami lapai.
Viso pasaulio vyndariai šių vynuogių vyno kokybę gerina dirbtinai mažindami vynmedžių derlingumą. Grubiai genėjant ūglius bei vasarą nuskinant dalį nesubrendusių vynuogių kekių, likusios uogos tampa itin ryškaus skonio, nors net natūraliai didelis derlius lemia lengvai atpažįstamą vyno charakterį.
Sudėtingas kvapų derinys susideda iš šių, vynuogių prinokimą atitinkančių elementų: pomidorų lapų - augalinio kvapo - žolinio - cinamono - mentalo - eukalipto - mėtų (pastarieji du būdingi Australijoje bei Kalifornijoje gamintiems vynams) - žibuoklių -slyvų - troškintų rabarbarų - burokėlių - juodųjų serbentų - alyvuogių - džiovintų slyvų - saldymedžio.
Tik pakankamai prinokę vynuogės įgauna anksčiau paminėtus, bet taip geidžiamus aromato bruožus. Cabernet Sauvignon veislės vynuogės lėtai sirpsta, bet tai suteikia joms pirmenybę, nes ne taip svarbu greitai nuskinti derlių. Tai gali būti ir trūkumas, nes rudenio lietūs gali prasidėti nenuskynus derliaus ir taip jį pražudyti. Tai viena iš priežasčių, nulėmusių kitų vynuogių veislių auginimą Bordo regione.
Vynas iš Cabernet Sauvignon vynuogių ypač tinka brandinimui ąžuolo statinėse. Įvairiai užtrunkantis procesas gali įnešti naujus prieskonių kokoso, dūmų, šokolado, vanilės bei kedro mediena primenančius kvapus.
Geriant neišlaikytą vyną, jaučiamas burnos sutraukimas, nors jis gali būti pakankamai malonus. Bėgant laikui šis šiurkštumo pojūtis mažėja, o sumišęs vaisių bei vanilės skonis formuoja stiprų tariamo saldumo pojūtį. Paskutinį dešimtmetį tapo madingais vynai, pasižymintys mažesniu taninų kiekiu. Tokie vynai turi kiek mažesnį išlaikymo potencialą.
Iš Cabernet Sauvignon vynuogių veislės derliaus pagamintas vynas gali turėti ir nepageidautinų bruožų. Kartais vyno skonio pojūčiai būna stiprūs tik jam patekus į burną bei nurijimo metu ir po jo. Trumpą laiką tarp šių dviejų momentų skonio pojūčiai tarsi prapuola. Tai dar viena priežastis bandyti vyną gaminti su kelių veislių vynuogių vyno priemaiša. Mišinio sudėtis ir lemia galutinį vyno charakterį bei ypatybes.
Žymiausi pasaulyje Cabernet Sauvignon vynai gaminami Bordo regione, Prancūzijoje. Tai svarbiausia, bet anaiptol ne vienintelė geriausių vynų žaliava. Haut Medoc, Saint Estephe, Pauillac, Saint Julien, Margaux, Pessac-Leognan rajonų vynuogių ūkiai gaminant vyną papildomai naudoja kitų vynuogių veislių vyną. Galutiniame mišinyje Cabernet Franc, Merlot, Malbec bei Petit Verdat žaliava padeda išgauti norimą švelnumą, rūgštingumą, vyno spalvą o kaip minėta, dar padeda ir tai, jei Cabernet Sauvignon žaliava nepakankamai brandi.
Vynai, paženklinti tik regiono kilmės vieta - Bordeaux - turi ne tokią didelę Cabernet Sauvignon dalį mišinyje. Oficialiai klasifikuoti, rangus turintys vynai yra sudėtingo skonio, ilgaamžiai, bet dėl didelės paklausos gerokai per brangūs. Paprasti minėtų rajonų vynai daug pigesni, bet savo kokybe nėra geresni už panašius kitų regionų vynus. Tiesiogine ir perkeltine prasme jiems artimas vynas iš Beržerako rajono, Bordo pašonėje.
"Cabernet Sauvignon" vynų paklausa prieš 30-20 metų sudarė sąlygas atsirasti taip vadinamiems "kovingiesiems veisliniams" vynams. Šie tokį pavadinimą gavo dėl aiškiai etiketėje matomo užrašo "Cabernet Sauvignon" bei konkurentus gniuždančios kainos, kartu išlaikant gerą vyno kokybę. Pietų Prancūzijoje gaminami vynai yra skirti gerti be išlaikymo, o jų kokybė priklauso nuo gamintojo principingumo, jie įgavo populiarumą Lietuvoje.
Italijos Trentino bei Alto-Adge rajonuose ši vynuogių veislė kultivuojama daugiau nei šimtmetį, tačiau darbo rezultatai nėra išskirtiniai. Kur kas geriau sekėsi Chianti zonoje įsikūrusiems gamintojams, jų vynas negali vadintis rajono vardu, bet yra pasaulinio lygio, o gretinant su Bordo - yra gana pigus. Tai "Supertos-kaniečiai":" Sassicaia", "Solaia" bei kitais vardais pavadinti šedevrai.
Ispanijoje Cabernet Sauvignon veislė įteisinta keliuose rajonuose. Jos nebrangūs, geros kokybės vynai konkuruoja su Pietų Prancūzijos vynais ir pasižymi tokia pačia trumpa istorija. Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių. Praeitame amžiuje žymiausias Koja rajono ūkis "Marques de Riscal" dalį vynuogynų apsodino Cabernet Sauvignon. "Reserva du Medoc" vardu pavadintas vynas iš vietinių bei Cabernet Sauvignon vynuogių derliaus išliko gyvybingas net po amžiaus trukmės išlaikymo.
Šio amžiaus aštuntame dešimtmetyje jaunas Katalonijos vyndarys Migelis Toresas su Mas La Planą vynuogyne augintų Cabernet Sauvignon vynuogių vynu pralenkė tituluotus Kordo ūkius.
JAV, Kalifornijoje geriausias "Cabernet Sauvignon" vynas gaminamas sekant Bordo tradicijas. Itin geras klimatas ir investicijos įgalino pradėti gaminti puikius vynus, bet paskutinį dešimtmetį neįtikėtinai pakilo jų kainos.
Australijos vyndariai šios veislės vynuoges augina beveik visoje šalyje. Karštesnėse vietose augintų vynuogių vynas pasižymi ne tokiu ryškiu skoniu. Dar vienas išskirtinis šios šalies "Cabernet Sauvignon" bruožas - mėtų ir eukaliptų niuansai aromate bei skonyje. Populiarus vynas, padarytas iš Cabernet Sauvignon ir Shiraz vynuogių mišinio. Australiško "Cabernet Sauvignon" kaina ir kokybė yra viena patraukliausių pasaulyje.
Čilės "Cabernet Sauvignon" vynai yra tarsi kylančios žvaigždės. Pigūs vynai daromi vien iš šios veislės žaliavos. Bendri ūkiai sukurti prestižinių Europos, Amerikos bei vietos gamintojų, gamina palyginti brangų vyną, pagamintą su nedidele kitų vynuogių veislių žaliavos priemaiša.
Rytų Europoje "Cabernet Sauvignon" vynuogių vynai gali būti visiškai nepanašūs į savo giminaičius užsienyje. Tai pasakytina apie saldžius šios vynuogių veislės vynus iš Vengrijos ar gretimose šalyse gamintas taip vadinamo 'Kagoro' imitacijas. Pastarasis dažniausiai gaminamas iš prieš fermentaciją pakaitintų vynuogių sulčių. Tokie vynai skirti Rytų Europos rinkai, tame tarpe neaprėpiamai Rusijai bei Lietuvai.
Kalbant apie savitą saldų vyną, būtina paminėti Murfatlar rajone, Rumunijoje, iš Cabernet Sauvignon vėlyvo skynimo vynuogių pagamintą saldų vyną. Geriausiai tradicinio skonio "Cabernet Sauvignon" vynai gaminami Bulgarijoje. Svitčovo bei Suhindolo miestų apylinkėse pagaminti kokybiški vynai padarytų gėdą kai kuriems brangiems Prancūzijos ir kitų šalių vynams.
