Kaip Utenos rajone auginami gandrai?

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet vasara - gandrų gandriukų rinkimo ir surinkimo metas. Dalis randamų, susivežamų iš rajono ir ne tik gandrų būna suaugę ir sužalotais sparnais, dalis - jauniklių, rastų po lizdais - iškritusių? Išmestų? Tikriausiai visaip kaip. Bet jie būna nesusižaloję, sveiki.

Šiemet jau trys suaugę ir du jaunikliai atkeliavo. Visi suaugėliai - su sulaužytais sparnais. Belieka tik amputuoti. Tada jie lieka visam laikui, iki savo dienų galo mūsų globoje. Globojami gandrai iki šiol buvo pas rūpestingą ir be galo gandrus mylinčią Stasę sodybėlėje. Gandrams įrengtas lauko aptvaras - ryte išleidžiami iš tvarto į lauką, vakare jie suleidžiami į tvartą. Kaip vištos.

Tik kad kiaušinių nededa, naudos kaip ir neduoda, bet sielai, akiai džiaugsmo - per akis. Kai kurių, materialia nauda tesirūpinančių žmonių nuomone, tokia nauda - ne nauda, bet gyvūnų mylėtojams, kitų vadinamiems keistuoliais, gandrai, kaip ir visa mus supanti gamta, yra džiaugsmas ir jų nauda niekuo nepamatuojama.

Šią vasarą nedidelį gandrų aptvarą turėjome susimeistrauti ir prie savo gyvūnų globos namų (dar šią savaitę turėsime dar vieną tokį greta įsirengti - gandrai „krenta“, mes plečiamės...). Šiuo metu jame gyvena du jaunikliai ir iš Kupiškio rajono ką tik atgabentas, daug diskusijų spaudoje sukėlęs suaugėlis.

Mažiai patys valgo, tik reikia žiūrėti, kad jiems prieš akis padėtas dubuo būtų visuomet pilnas maisto ir... žvyro. Valgo visi, gal kam ir naujiena bus, vištų galvas - ir maistas, ir vaistas (gauna visas medžiagas kaulų vystymuisi). Kupiškėnas irgi neblogai jaučiasi - pusiau pats valgantis, t.y. maistą jam užtenka įdėti į snapą ir nuryja, o kiti būna keletą savaičių maitinami per prievartą - maistą ne tik įdedam, bet dar ir visu kaklu „nuvarom į vietą“, nustumiam link skrandžio.

Nuotraukose - naujo mūsų aptvarėlio gyventojai jaunikliai ir tie, kuriems reikia po sparno amputacijos vaistus leisti, per prievartą ar pusiau per prievartą maitinti, sustiprėti, o tada jie perkeliami į vasaros stovyklą, pas kitus, mūsų jau po keletą metų globojamus gandrus.

Beje, užaugę jaunikliai žieduojami ir paleidžiami išskristi, o susižaloję (dažniausiai pravažiuojančių didelių mašinų („fūrų“) ar į elektros laidus atsitrenkę) ir sparnų netekę didieji paukščiai, lieka mums. Taigi, turim tarti didelį ačiū Utenos rajono savivaldybės administracijos vadovams, kad jie neabejingi gandrams ir gamtai, kad skiriamos lėšos ir šių paukščių globai. Iš viso šiuo metu turime dešimt gandrų kaime, tris gandrus pas save, gyvūnų globos namuose Utenoje.

Žinoma, Jūs dabar norėsit paklausti, ar galit mums kuo nors padėti, kad mes galėtume padėti jiems? Iš tikrųjų galite mus ir mūsų savanorišką veiklą paremti - tai visuomet labai svarbu. Palaikymas žodžiu, ir parama - finansiškai.

Susisiekti: Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija, [phone], [e-mail]