Pasirodo, visa tai daroma už KPF - Kaimo plėtros fondo ir kitų panašių fondų ES pinigus.
Gražu nuvažiavus beveik prie Baltarusijos sienos prie Kriauklės ežero ar kur nors Dieveniškių apylinkėse rasti sutvarkytas miško vietas. Tačiau darosi nejauku, kai tos vietos būna nusiaubtos, primėtytos šventės likučių, aplink besimėtančių butelių ir sulaužyto inventoriaus.
Tuomet kyla klausimas, kam tokios vietos daromos apskritai? Apsižvalgius supranti, kad Lietuvos miškuose atsiranda taškai, kurie pritaikyti tiems, kurie atvyksta į gamtą su degtinės ir limonado kibirais. Mat tokiose vietose nerasi to, ko iš tikrųjų reikia stovyklautojams.
Čia nėra vietos pasistatyti palapinei, dažnai net nėra įrengtų laužaviečių. Tiesiog geras privažiavimas automobiliu, platus stalas ir stogas virš galvos - viskas, ko reikia tokiems miško „vartotojams“, pro kuriuose nejauku praeiti net miške.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!