Žvilgtelkime, kokį naujadarą siūlo vieną didžiausių lietuvių vasaros švenčių „kitaip“ raginanti švęsti - „Goloka party“ komanda.
Apie renginį pasakoja šventės organizatoriai Simas Grabauskas ir Ananda Narkevičiūtė.
- Pastarasis Jūsų organizuotas blaivus renginys – „Naujieji kiTaip 2014“ Kaune sulaukė didžiulio pasisekimo. Kodėl „kitokių” renginių serijoje sumanėte priglausti būtent Jonines?
Simas: Turiu pažymėti, kad tai bus jau penktasis komandos „Goloka party“ rengiamas blaivus renginys. Beje, blaivias Jonines rengsime – pirmą kartą. Kodėl? Joninės – primiršta, bet labai svarbi, gilias tradicijas turinti šventė. Joninės simbolizuoja rėdos rato piką – pačią viršūnę. Pagal senovės lietuvių tradicijas, rėdos ratas atvaizduoja žmogaus gyvenimo ciklą. Joninės - metų ciklo viršus, kuomet pasitinka pati ilgiausia diena ir trumpiausia naktis, ir nuo tada dienos pradeda trumpėti.
O apskritai, blaivių meditacinių renginių ciklas „Goloka“ vyksta visame pasaulyje: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Anglijoje, Amerikoje ir sulaukia lankytojų aktyvumo, štai, pavyzdžiui, Maskvoje ne per seniausiai tokiame vakarėlyje dalyvavo keliolika tūkstančių žmonių.
- Ar dabartinis Joninių šventimas labai nutolęs nuo tradicijų?
Simas: Kas šiandieniniam žmogui yra Joninės? Laužai, alus, gamta, kažkokie paparčiai... – šventė praradusi esmę. O mes, rengdami „kitokias“ Jonines, koncentruojamės ne į formą, bet į prasmingą turinį. Joninių esmė – surasti paparčio žiedą. Tačiau, kur jis? Renginiu teigsime, kad paparčio žiedas pražysta žmogaus širdyje, dėl to taip sunku jį surasti: visi ieško, ieško tuose paparčiuose...
Renginio idėją nusako žodis „Goloka“ – tai siekis atrasti vidinį stebuklą, kuris alegoriškai vadinamas paparčio žiedu.
- „Joninės kiTaip“ bus paremtos senąja lietuvių kultūra?
Simas: Ar žinojote, kad senoji lietuvių kultūra remiasi vedomis? Vedinė kultūra buvo pasklidusi visame pasaulyje, o Joninės – yra vedinės kultūros liekana, su labai gilia prasme.
Tad, šios Joninės – tarsi bandymas sugretinti senovės lietuvių palikimą, tiek vedinę kultūrą, tiek moderniąją.
- Kuo „kitokios” bus Jūsų rengiamos Joninės?
Simas: Tris dienas ir tris naktis švęsime visiškai „kitaip“: esminis dalykas – nebus jokių svaigalų! Susirinkusieji laiką leis prasmingai: galės dalyvauti jogos, vegetariškų valgių, indiškų šokių, mandalų piešimo užsiėmimuose.
Visas dienas vyks įdomios paskaitos apie santykius, sveikatą, sėkmę. Jas ves žinomi lektoriai: Ruslanas Naruševičius, Darius Ražauskas, Anantara, Žilvinas Užkuraitis, Vaidas Arvasevičius, Sankirtan das, Ananda Caitaniya, Egidijus Gubinas, Eglė Giedrienė, Arūnas Maliauskas, Radha Priya, Martynas Driukas ir kt.
Šventės metu bus tiesioginė galimybė panirti į spalvas – čia vyks spalvų šventė „Holi”.
Šventės kulminacija – tikros vedinės vestuvės!
Renginio metu taip pat veiks chna piešinių ant kūno kampelis, norintieji galės suadalyvauti fotosesijoje su sariais. Smalsieji galės burtis iš rankos ar gauti asmeninę astrologinę konsultaciją.
Vakare vyks mistinių mantrų vakaronės su svečiais iš užsienio - Aditi Dukhaha (Maskva) ir Nru Hari (Londonas).
- Susirinkusieji turės galimybę sudalyvauti tikrose vedinėse vestuvėse (!) ir tapti liudininkais. Kaip viskas atrodys?
Simas: Tai tūkstančių metų tradicija, įsivaizduokite: iš vaisiais papuošto laužo slaptingai rūksta dūmai, šalia išdėstyti gėlių vainikai, ceremonijoje dalyvauja tikras vedinis dvasininkas, giminės. Tiesa, Lietuvoje žmonės pagal šią tradiciją tuokiasi nedažnai.
Ananda: Per specialų ugnies ritualą bus atliekamos ceremonijos, kurių metu žmonės sutuokiami. Viskas kiek kitaip, nei bažnyčioje, išskyrus vieną dalyką - dievui irgi pasižadama: vyras pažada, kad rūpinsis žmona, o žmona - vyru.
Jaunoji bus pasipuošusi raudonu sariu ir įspūdingais papuošalais, rankos bus išpaišytos chna ornamentais. Tos vestuvės vadinasi „Jagja“.
Simas: Pastebima, kad vedinė kultūra dabar atgimsta, dažnėja ir vedinių vestuvių.
- Atskleiskite, kas vyks spalvų šventės „Holi“ metu?
Simas: Ten bus linksmas šėlsmas be taisyklių: pasiimsime spalvų maišelius, mėtysimės ir išmarginsime vienas kitą kaip reikiant. Bus daug, daug spalvų! Tai simbolizuos, kad mes savo gyvenime jų norime turėti daugiau.
Šventėje laukiama bent tūkstančio, o jei geras oras – ir dviejų tūkstančių žmonių, tad įsivaizduokite kas tuo metu ten dėsis! Tiesa, šalia bus trys tvenkiniai, dušai su šiltu vandeniu, bet dėl visa ko siūlau lankytojams atsivežti drabužių, kurių išmarginti negaila.
- Ar „Joninės kiTaip“ kaip nors siesis su religija?
Simas: Vakarinė muzikinė dalis – taip, dvi naktis (nuo 18 iki 3 val. nakties) pagal tradicines vaišnavų giesmes vyks meditacinės mantros muzikos koncertai. Juose pasirodys atlikėjai iš Rusijos, Anglijos, Latvijos. Tai mūsų renginio karūnos brangakmenis.
Noriu pažymėti, kad bus ne tik muzika, bet ir dvasinė veikla. Tai lyg mistinis skraidantis kilimas, kuris kiekvieną norintįjį nugabens į „Goloką“, vietą, kur auga paparčio žiedai.
Taip pat renginyje bus skirtingas praktikas atstovaujančių meditacijų ir paskaitų.
- Ar turės čia ką veikti netikintis žmogus?
Simas: Visi žmonės į kažką tiki: net jei tu nori įlipti į liftą – turi tikėti, kad jis nenugrius. Netikintis žmogus - tiki į Netikėjimą. Šventė nėra skirta kažkokią specifinę religiją išpažįstantiesiems. Laukiame žmonių, kurie tiki į šviesų rytojų, pozityvų gyvenimą.
Jeigu žmogus netiki į pozityvų gyvenimą – tai vietos šioje šventėje jam nėra (juokiasi, - aut. past.).
- Renginiai Lietuvoje retai apsieina be alkoholio. Ar Jūsų organizuojamuose renginiuose žmonės nepasigenda svaigalų?
Simas: Jiems net nekyla klausimo. Čia susirenka labai įdomūs žmonės, ieškantys, nestandartiniai, netradiciniai. Ne tik svaigalų, čia net šiukšlių nerasi. Po paskutinio renginio buvo paskirti savanoriai surinkti šiukšles, ir žinote ką? Jie nerado nei vienos šiukšlės! Ir net jų maišų.
Į šias šventes atvažiuoja nuostabus, kultūringas kolektyvas, norintis pabūti su šviesiais žmonėmis.
- Kaip įsivaizduojate šios šventės lankytoją?
Nuo kelių mėnesių kūdikio iki 90-metės močiutės, kuri dar su džinsais ir tekina (šypsosi, - aut. past.). Taip pat laukiame jaunimo, šeimų, vyresnių žmonių. Mūsų lankytojai - nesustabarėję žmonės.
- Ką važiuojant į šią šventę reikia būtinai pasiimti?
Simas: Parašiutą, burtininko kepurę, neperšlampamą šypseną (šypsosi, - aut. past.).
Ananda: Ir nematomą apsiaustą! Taip pat reikia atsivežti miegmaišį, palapinę ir jogos kilimėlį.
Simas: Skirsime kiekvienam žemės plotą – kaip kas pasiklos - taip išsimiegos (juokiasi, - aut. past.).
- Kiek lankytojui atsieis ši trijų dienų šventė?
Simas: Nedarome jokio pelno, tad žmonės bus įleidžiami už paaukojimus. Renginio „Joninės kiTaip“ koncepcija – atidaryti sielos potencialą duoti, dėl to ir patys rengiame šventę „iš idėjos“. Tiesa, maistas bus mokamas, bet nebrangus.
- Kodėl šįmet Jonines turėčiau švęsti „kitaip“, su gausybe žmonių, kažkur Kelmės rajone, netoli miškų?
Ananda: Tai renginys, kuriame gali pasilinksminti, prasmingai praleisti laiką ir gauti kažką naudingo.
Simas: Jei švęsti – tai tik „Goloka“ Jonines. O jeigu nešvęsti – tai geriau sėdėti namie. Ir negadinti nuotaikos kitiems (ironiškai šypsosi, - aut. past.).
